Baigėsi vienos sudėtingiausių pasaulio lyderių Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, Prancūzijos prezidento François F.Hollande’o, Ukrainos prezidento Petro Porošenkos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybos. Karštligiškų diplomatinių manevrų rezultatas gali būti ilgalaikė taika.
Ar šios derybos užgesins Ukrainos rytuose beveik metus liepsnojantį konfliktą? Ar galingieji pasakė viską, ką jie galvojo? Juk dažnai žmogus gali sakyti viena, o kitaip elgtis.
Personalo vertinimo, paieškos ir atrankos bendrovės „HILL International Baltic“ vadovas Tomas Jocius priminė, kad kūno kalba gali padėti atskleisti tai, ko nepasakoma žodžiais.
Kūno kalbos analizavimas padeda suprasti, kada žmogus meluoja, ką jis jaučia, ar jis yra nuoširdus. Neverbalinė komunikacija ypač svarbi diplomatinėse derybose, ne veltui derybos vadinamos vienu sudėtingiausių menu.
- Ar galime atspėti, kokios emocijos tvyrojo už kadro? Ką savo detalė, kai V.Putinas tampė kėdę, o A.Lukašenka neleido jam atsisėsti? – paklausiau T.Jociaus.
– Vertinant kūno kalbą , yra svarbus kontekstas, nes kiekvienu atveju analizuojame, kas natūralu tam tikroje situacijoje, o kas – ne.
Gali būti, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka buvo taip susikoncentravęs į pokalbį su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kad iš tikrųjų nepastebėjo tai, kad kažkas patraukė kėdę.
Bet aš tokiam aiškinimui nepritariu, tai mažai tikėtina. Panašu, kad Baltarusijos prezidentas sąmoningai ignoravo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Juk kai žmogus atsiremia ar laiko kėdės atlošą, o tuo metu kažkas patraukia kėdę, jis turėtų nesąmoningai nukreipti žvilgsnį į dirgiklį, kad suvoktų, kas vyksta.
Minske vykusiose derybose kėdė buvo patraukiama net du kartus. Kad ir koks susikoncentravęs būtų žmogus, toks judesys turėtų atkreipti jo dėmesį, tačiau A. Lukašenka nei pokalbio metu, nei po jo nenukreipė savo žvilgsnio į asmenį, traukusį kėdę, į kurią jis buvo atsirėmęs.
Tokia reakcija nėra natūrali. Dažniausiai taip elgiamės tada, kai iš toli pamatome žmogų, su kuriuo nenorime bendrauti. Apsimesdami, kad jo nepastebėjome, mes nukreipiame žvilgsnį kur nors kitur.
Akibrokštas, įvykęs Minsko derybose, gali būti vertinamas kaip sąmoningas ignoravimas. Beje, kituose epizoduose taip pat buvo galima pastebėti, kaip A. Lukašenka ignoravo V. Putiną.
– Kaip sveikinosi lyderiai? Ar P.Porošenka nesijautė pašalinis derybose dėl Ukrainos rytuose kilusio konflikto nutraukimo?
– Po visą pasaulį pasklidusiame televizijos siužete galima atkreipti dėmesį į dar vieną svarbią detalę. Kai valstybių lyderiai pasisveikina, Ukrainos prezidentas yra kitoje salės pusėje, tada iš lėto prieina ir atsistoja atokiau. A.Merkel pakviečia P. Porošenką ir V. Putiną paspausti vienas kitam ranką.
Ukrainos prezidento kūno kalba netvirta, lūpos sukąstos, žvilgsnis „iš apačios“ – tai akivaizdžiai rodo priešiškumą. Vos paspaudęs ranką, P. Porošenka atsitraukia toliau (pasitraukia iš natūralaus pokalbių dalyvių rato), o Angela Merkel žengia žingsnį į priekį ir įsiterpia tarp konfrontuojančių pusių.
Paspaudęs ranką, P. Porošenka greit nueina. Atrodo, kad pagrindinis vaidmuo atstovauti Ukrainos interesams derybose su Rusija atiteko tarpininkams, o P. Porošenka užėmė pasyvią poziciją, mat partnerių derybinė galia didesnė ir jų argumentai V. Putinui yra kur kas svaresni.
– Kaip paaiškintumėte, kodėl V. Putinas sulaužė rašiklį?
– Natūralu, kad tokiose derybose tvyrojo milžiniška įtampa, todėl nenuostabu, kad lūžta tušinukai. Žinant konkretų kontekstą galima vertinti, kas konkrečiai tokią įtampą sukėlė.
– Kodėl P. Porošenka žiovavo – ar iš nuovargio, ar iš nuobodumo?
– Žiovulys – natūrali fiziologinė reakcija. Po 16-17 valandų įtemptų derybų tai nieko nestebino. Abejoju, ar derybos P. Porošenkai galėjo pasirodyti nuobodžios, sukėlusios mieguistumą ir žiovavimą. - Ką sakė A. Merkel kūno kalba? Kur labiau linko jos širdis ?
– Iš televizijos siužetų galima spręsti, kad A. Merkel labai profesionaliai atliko tarpininko vaidmenį nerodydama akivaizdaus palankumo nei vienai, nei kitai pusei.
Vokietijos kanclerė atrodė tvirtai, pasitikinti savimi. Ji buvo konstruktyviai nusiteikusi ir iniciatyvi, pavyzdžiui, pasisveikinusi su V. Putinu neatsitraukė kaip visi kiti, jos veide nebuvo neigiamų emocijų – pykčio ar paniekos.
Sveikindamasi ji kilstelėjo galvą aukštyn, juk dažniausiai kaklą atidengiame tik tada, kai nejaučiame grėsmės ar norime parodyti palankumą.
Tuo tarpu P. Porošenka sveikindamasis su V. Putinu nuleido šiek tiek galvą, tai nebuvo normalus linktelėjimas – linktelėdami galvą, pirmiausia ją šiek tiek pakeliame.
