Žvilgtelėjo į laikrodį. Iki jo darbo pabaigos buvo likusios dvi valandos. Jis pasiryžo išbūti šalia jį iškvietusios Kupiškio rajono gyventojos iki ryto, o tada spręsti, ką toliau daryti.
Po kelių valandų skausmingų pokalbių ir mėginimų motyvuoti moterį įtampa atslūgo. Ji pažadėjo nesižudyti.
Nei tą, nei kurią kitą dieną pranešti apie savižudybę rajone neprireikė. Sau gyvybę nutraukti svarsčiusi moteris rado kitą išeitį, tragedija aplenkė ją ir jos šeimą.
Kita istorija – jauno vyro, kuris irgi ketino žudytis. Policijos pareigūnai, pamatę jo būklę, perdavė jį psichologei. Po ilgo pokalbio nenoras gyventi praėjo. „Tą akimirką tikrai būčiau pakėlęs prieš save ranką, o dabar nesuprantu, kaip galėjo taip atsitikti“, – praėjus krizei sakė vyras, dėkodamas jaunai specialistei.
Paaiškino, kaip atpažinti savižudybės riziką
Tokiomis sėkmės istorijomis su portalu lrytas.lt pasidalijo Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos psichologė Valija Šap.
Pernai pavasarį ją dar sykį sukrėtė graudi statistika – Kupiškio rajonas pagal savižudybių skaičių šalyje ir toliau pirmavo. Lietuvos vidurkį rajonas viršijo beveik du kartus, Europos – beveik penkis. Nuo 2009 iki 2013-ųjų per metus rajone, kuriame gyvena 19 tūkst. žmonių, nusižudė vidutiniškai 14.
„Reikia ką nors daryti“, – svarstė specialistė. Mero Jono Jaručio paklausta, ar galėtų vadovauti darbo grupei, kuri imtųsi spręsti savižudybių problemą, ji sutiko. Balandį keli aktyvistai be jokio atlygio ėmėsi darbo.
„Pasirodė, kad nėra aišku, ką daryti su žmogumi, kuris svarsto ar bando nusižudyti. Kilo mintis parengti algoritmą, kaip reaguoti į savižudybių riziką“, – sakė psichologė.
Specialistai surašė veiksmų planą, ką daryti seniūnijų, policijos, greitosios pagalbos darbuotojams ar paprastiems gyventojams, kai jie pastebi apie savižudybę galvojantį ar mėginantį žudytis žmogų. Veiksmų sąrašas buvo pritaikytas ir moksleiviams, surašyti patarimai mokytojams ir mokyklų socialiniams darbuotojams.
Vėliau aktyvistai surengė kursus minėtiems pagalbos teikėjams ir paaiškino, kaip atpažinti į savižudybės riziką patekusius žmones ir kaip jiems padėti.
Vesti kursus V.Šap pakvietė srities žinovus – visuomenės sveikatos mokslų daktarę, psichologę Nidą Žemaitienę, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentą Aurelijų Verygą, Jaunimo linijos vadovą Paulių Skruibį, Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėją Danutę Gailienę.
Aprašytas policininkas – vienas iš šimto kursų dalyvių, kuris labai greitai praktiškai pritaikė gautas žinias.
„Kursų dalyviai dėkojo už žinias, kurių iki šiol labai stigo. Ne viena įstaiga dabar kviečia mus, kad ir jiems išdėstytume, ką ir kaip daryti“, – pasakojo V.Šap.
Savižudybių sumažėjo
Nei ji, nei kiti iniciatyvos savanoriai ar lektoriai negauna atlygio už savo darbą. Transportu, patalpomis, darbo priemonėmis jiems padeda rajono savivaldybė, policija, seniūnijos.
„Svarbiausia, kad nebeburnotume ant valdžios, jog ji nieko nedaro. Burnojimas nieko nepakeis. Kol valdžia diskutuos ir skirstys lėšas, mes jau galime pradėti veikti“, – aiškino psichologė.
Pernai Kupiškio rajone nusižudė 10 žmonių. Tai mažiausias skaičius per pastaruosius šešerius metus. Tačiau ar tai malonus sutapimas, ar programos pasiekimas, kol kas neaišku.
„Dar per anksti kalbėti apie rezultatus, – tikino V.Šap. – Pirmieji mokymai vyko gruodžio pradžioje. Tačiau iš tos atmosferos, kuri tvyro susitikimuose, sprendžiu, kad jie labai reikalingi ir duoda daug naudos.“
Artimiausiu metu kursai bus rengiami Kupiškio ligoninėje.
Ji vylėsi, kad programos sėkmės atveju ją perims ir kiti rajonai.
Iš viso 2013 metais Lietuvoje nusižudė 1085 žmonės. Daugiausia tais metais nusižudė 50-54 metų žmonės.
