Kiekvieną mėnesį apie 40 žmonių Lietuvoje prašo neleisti jiems lošti. Nuo 2009 metų, kai atsirado tokia galimybė, daugiau nei 3,5 tūkst. šalies gyventojų įteikė tokį prašymą.
Tačiau nėra duomenų, kiek žmonių šį pažadą sulaužė, apimti nekontroliuojamo potraukio lošti.
Kas vyksta kazino, lošimų namuose, lažybų punktuose? Tragedijos, apie kurias žino tik psichiatrai ir į skolas įklimpę žmonės, neretai atsiduriantys prie savižudybės ribos.
Vilioja šventinė nuotaika ir nuolaidos svaigalams
Azartiniai lošimai – specifinė ekonominės veikos sritis, ji pelninga, todėl patraukti verslininkams. Taip pat patraukti ir lošėjams, svajojantiems praturėti. Kazino aplinka visada būna šventiška, kur viskas mirga, skamba gera muzika. Čia ir kokteiliai pigiau kainuoja nei įprastame bare.
Tačiau finansų viceministras Algimantas Rimkūnas įsitikinęs, kad priklausomybė nuo azartinių žaidimų ir lošimų sukelia daug pasekmių, kartais net labai liūdnų, nors neretai galvojama, kad didesnė bėda šalyje – alkoholizmas ir priklausomybė nuo narkotikų.
Įklampina noras atgauti prarastus pinigus
Kas dar traukia žmones į kazino, prie lošimo automatų, į lažybų punktus, bingo salonus? Ar didesnė tikimybė išlošti ir pralošti? Į šį klausimą viceministras A.Rimkūnas neturėjo aiškaus atsakymo.
„Tyrimai rodo, kad atsiranda didelių bėdų tiek lošiančiam asmeniui, tiek pačiai visuomenei. Vadinasi, pralošti galima labai lengvai, gal net greičiau nei išlošti“, – kalbėjo Finansų ministerijoje surengtoje diskusijoje „Lošimai ir jų pasekmės asmeniui ir visuomenei“ A.Rimkūnas.
Kai prieš daugelį metų jis pirmą kartą apsilankė kazino Otavoje, Kanadoje, čia sutiko daug vyresnio amžiaus žmonių, pasipuošusių ir gražiai apsirengusių.
A.Rimkūną lydėjęs kanadietis paaiškino, kad tokie žmonės apsilanko ne dažniau kaip kartą per savaitę ir atsineša ne daugiau kaip 30 dolerių – tiek jie sau leidžia pralošti, nejausdami didelio nepatogumo.
Bet tokio psichologinio nusiteikimas nepakanka, kad žmogus neįklimptų į priklausomybę nuo azartinių lošimų.
Apie tai visame pasaulyje skambina pavojaus varpais ne tik psichiatrai, bet ir psichologai, priklausomybės ligų specialistai, socialiniai darbuotojai, teisėtvarkos pareigūnai, advokatai.
Priklausomybė nuo lošimų – rimta tyrimų sritis, į kurią gilinasi JAV, Australijos, Europos mokslininkai. Šio liguisto potraukio pasekmės skaudžiai paliečia ne vieną žmogų.
Kai netekęs pinigų žmogus vėl sugrįžta į kazino, kad laimėtų – toks noras dažnai neišsipildo.
Neretai žmogus netenka santaupų, skolinasi iš kitų, ar nelegaliais būdais įsigyja pinigų vien tam, kad galėtų toliau lošti. Ir taip nejučia vis labiau klimpsta į duobę. Dėl šios priežasties blogėja santykiai šeimoje, darbe.
Į teismą galės kreiptis ir lošėjo artimieji
Kaip šalyje įmanoma tobulinti teisėkūrą, kad lošėjai nenukentėtų nuo savo aistros lošti?
Šioje srityje Lietuva pasiekė nedidelę pažangą. Finansų viceministras A.Rimkūnas pripažino, kad jaučiamas didelis pasipriešinimas tam, kad nebūtų reglamentuojami kai kurie dalykai.
Pavyzdžiui, šiuo metu galiojančiame Azartinių lošimų įstatyme yra nustatyti apribojimai, susiję su lošimų vietų įrengimu, lošėjų amžiumi, lošimų reklama, atsiskaitymu bankų kortelėmis.
Tačiau praktika rodo, kad tokių apribojimų nepakanka. Plečiantis lošimų vietų skaičiui, daugėja ne tik lošėjų, bet ir asmenų, kuriems lošimas sugriauna gyvenimą.
Parlamentaras Julius Sabatauskas registravo Seime Lošimų įstatymo pakeitimo projektą, kuriam jau pritarė Vyriausybė.
Patobulinus teisės aktą, lošėjas galės savo prašyme, kuris skirtas lošimų priežiūros tarnybai arba lošimo organizatoriui, pats nustatyti terminą, kurį jam nebūtų leidžiama lošti.
Tokiu atveju, kai terminas nenurodomas, įstatymo lošėjui bus neleidžiama lošti dvejus metus.
Kitas svarbus dalykas – numatyta, kad teismo sprendimu gali būti apribota galimybė lošti.
„Nebūtinai žmogus turi žengti šį žingsnį savanoriškai, teismas sprendimas gali būti paremtas lošėjo sutuoktinio, tėvų, vaikų ar prokuroro prašymu“, – aiškino viceministras A.Rimkūnas.
Taip pat bus įkurtas žinybinis registras asmenų, pateikusių prašymą apriboti jiems teisę lošti. Yra numatyta, kad šį registrą pildys Lošimų priežiūros tarnyba.
Ši tarnyba taip pat priima asmenų prašymus neleisti jiems lošti.
Nuo 2009 metų yra gauta daugiau nei 3,5 tūkst. prašymų neleisti lošti. Vidutiniškai per metus 474 asmenys įteikia prašymą neleisti jiems lošti, o per mėnesį tokių prašymų būna apie 40.
Deja, savanoriška atsiribojimo nuo azartinio lošimų programa nėra efektyvi.
Joje dalyvauja ne visi lošimo organizatoriai, nėra taikoma atsakomybė toms bendrovės, kurios pažeidžia susitarimą ir leidžia lošti asmeniui, kuris anksčiau parašė prašymą.
Lošimų rinka – vis plečiasi
Vystantis azartinių lošimų verslui, atsiveria vis naujų spragų, pavyzdžiui, Lietuvoje nėra reglamentuoti internetiniai lošimai. Jie vyksta nelegaliai, nors mėginama ir šią sritį taip pat sutvarkyti. O tai nėra lengva, nes lošti internete gali taip pat nepilnamečiai.
Taip pat nuolat didėja lošimų salonuose įrengiamų B kategorijos automatų skaičius. Tuo tarpu kazino ir lažybų punktų plėtra šalyje stabilizavosi.
Šiuo metu Lietuvoje lošimus organizuoja 14 bendrovių, veikia 17 kazino, 166 automatų salonai ir 176 lažybų punktai.
Nuo 2011 metų lošimų organizatorių pajamos (o tai įplaukos minus laimėjimai) kasmet vidutiniškai auga po 15,5 procento. Tai – labai pelninga sritis.
2014 m. lošimų organizatoriai uždirbo apie 8,7 mln. eurų grynojo pelno. Bendras lošimų organizavimo veiklos rezultatas (bendros lošimų pajamos) – 79 mln. eurų, o tai 17 proc. daugiau nei 2013 m., kai šis rodiklis siekė 68 mln. eurų.
Sparčiausiai didėja pajamos verslininkų, steigiančių lažybų punktus ir statančių B kategorijos lošimų automatus. Lažybų pajamos šioje srityje vidutiniškai išaugo net po 31 proc.
Lošimų B kategorijos automatais pajamos augo vidutiniškai po 18,5 proc.
Lietuvos gyventojų azartiniams lošimams ir loterijoms skiriamos pinigų sumos nėra didesnės nei kitų Europos šalių.
Vyresnis nei 18 metų Lietuvos gyventojas 2014 m. išleido azartiniams lošimams vidutiniškai 33 eurus (2013 m. – 28 eurus), loterijoms – apie 24 eurus (2013 m. – 21 eurą).
Tuo tarpu kaimynai latviai 2013-2014 metais išleido azartiniams lošimams po 97-107 eurus, lenkai – po 29 eurus, vengrai – po 37 eurus. Danijos gyventojai buvo dar išlaidesni, nes per metus išleido lošimams po 228 eurus.
