Portalas 100k.net.ua paaiškino, jog nenoras dirbti – tėra simptomas.
Tie, kurie tingi dirbti ir džiaugiasi tinginyste vizualiai atrodo panašiai – ilgai drybso lovoje, kurioje ir valgo (jeigu turi paruošto maisto), daug miega, žaidžia kompiuterinius žaidimus, kai namuose vyrauja didžiausia betvarkė. Tokie žmonės atranda begalę priežasčių, mažų darbelių arba „rimtų“ pasiteisinimų, kad tik nereikėtų dirbti. O kai kurie net nesivargina ieškodami priežasčių, kodėl jie nedirba.
O kam dirbti? Juk kur kas lengviau gyventi be jokių taisyklių, dienotvarkės ir juo labiau be griežto viršininko balso. Pagrindinė visuomenės problema slypi tame, jog bandoma atrasti vieną, visiems tinkančią priežastį. Taip nebūna, netrukus sužinosite, kodėl.
Nenoras dirbti – tėra simptomas. Panašiai kaip odos išbėrimai gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių. Negalima bandyti panaikinti simptomų, kai yra nežinoma jų kilmė. Tik sužinoję tikrąją priežastį, kuri slypi giliai, galėsime galvoti ir apie tai, kaip gi ją pašalinti.
Kodėl žmonės nenori dirbti? Tikroji tinginystės priežastis.
Suaugęs žmogus – tingi būtybė. Taip, tai tiesa, tačiau tai nėra blogai. Tai vaikystėje mes šokinėjame ir bėgiojame šiaip sau – tiesiog, kad būtų linksmiau. Energijos tuomet būna tiek daug, jog nežinome, kam ją išnaudoti. Tačiau su laiku ta vaikiška energija blėsta, tuomet mes jau turime įdėti pastangų, kad judėtumėme į priekį. Tačiau kai to nedarome, labai kenčiame.
O ar žinote, kam yra sunkiausia susidoroti su šia psichologinės kilmės problema? Nenoras dirbti dažniausiai kankina tuos, kurie dar vaikystėje/paauglystėje neišmoko didžiuotis tuo, ką patys pasiekė. Ar prisimenate, kai vaikystėje nupiešdavote save, savo šeimą ar namą, ir kartu su auklėtoja arba tėveliais džiaugėtės savo darbu?
Arba pasigirdavote tėvams, jog gavote gerą pažymį ir tuo didžiavotės? Deja, tačiau ne visi vaikai tokiais atvejais patirdavo tikrąjį džiaugsmą, kai kuriems tai buvo paprasčiausia „dienos ataskaita“. Tokiems žmonėms darbas atrodo kaip pareigų vykdymas, kuris negali suteikti džiaugsmo. Tokios patirties neturėję žmonės nepastebi galimybių tobulėti, todėl jiems atrodo, jog darbuotojai – tai robotai, kurie tiesiog atlieka konkrečią funkciją.
Taip, maži atlyginimai pristabdo mūsų norą tobulėti, tačiau dar didesnį stabdį neretai vaikystėje uždeda tėvai. Kai kurie tėvai savo vaikams padarė meškos paslaugą – vaikystėje jiems duodavo viską už nieką. Vaikas gauna viską, ko tik nori, tačiau už tai nieko neprivalo duoti ar padaryti. Ir po to tie patys tėvai stebisi, jog jų suaugęs sūnus kažkodėl visiškai nenori ir net nebando dirbti.
Tačiau yra nemažai žmonių, kurie vis dėlto nori ne tik užsidirbti pinigų, bet ir gauti iš darbo kažkokios neapčiuopiamos naudos: džiaugsmo, pasitenkinimo. Tad kokios yra pagrindinės tinginystės priežastys, dėl kurių žmonės nenori dirbti?
1. Nepasitikėjimas savimi
Maždaug 20% žmonių galėtų būti savo srities profesionalais, jeigu tik jiems netrukdytų pasitikėjimo stoka. Būtent nepasitikėjimas savimi trukdo ne tik kasdienybėje, bet ir darbe.
Baimė, jog neužteks jėgų susidoroti su sunkumais, iššūkiais neleidžia imtis net lengviausių darbų. Tokius žmones galima nesunkiai atpažinti: jie nuo ryto iki vakaro sėdi toje pačioje vietoje ir atlieką vieną ir tą patį veiksmą, tarkime, jus išeinate į darbą, o jūsų vyras sprendžia kryžiažodį virtuvėje, jūs grįžtate – jis daro tą patį.
Tačiau jeigu paprašysite, jog atliktų kokį nors darbą, jis apsimes esąs labai užsiėmęs (gali būti, jog jam iš tikrųjų taip atrodo). Taip galima atpažinti žmones, kurie turi tikrai rimtą problemą – visiškai nepasitiki savo jėgomis bei sugebėjimais.
Tokie žmonės ypač dažnai vartoja tokius žodžius: „po to“, „greitai“, „tuoj“, „pirmadienį“. Tačiau šie žodžiai beveik niekada neišsipildo. Ir jokie būdai neišjudina šio žmogaus – jo „stiprybė“ yra lova.
2. Kam dirbti, jeigu viskas yra beprasmiška?
Suprantamas dalykas, jog ne kiekvienam gyvenimas rožėmis klotas, tad norint kažką gauti, reikia įdėti pastangų.
Tarkime, gyventi šiltame name, skaniai valgyti ir tvarkingai rengtis – visa tai nenukrenta iš dangaus. Tačiau yra žmonių, kuriems darbas nėra kažkokia našta ir jie jo nebijo, bet paprasčiausiai – nemato tame prasmės. Jėgų stoka bei nuolatinis prasmės neigimas – depresijos požymiai.
Dažnai klystame manydami, jog tokie žmonės paprasčiausiai nenori dirbti. Jie neturi jėgų, nes nuolat yra kankinami prasmės paieškomis, kurių atsakymas vienas – prasmės nėra. Todėl toks žmogus paprasčiausiai bando pabėgti nuo dar vieno tokių neigiamų minčių šaltinio. Jį nuolat kankina mintys: „nenoriu dirbti – niekur, niekada.“
Užuot dirbęs jis neretai žaidžia kompiuterinius žaidimus, skaito fantastinę literatūrą ir įvairiais būdais bando atitrūkti nuo realybės.
3. Gėda ir kompleksai
Dar vienas žmonių tipas, kurie nenori dirbti – baimių ieškotojai. Atviras, geras ir jausmingas – toks dažniausiai būna žmogus, tiesiog bijantis darbo. Kompleksai, perdėtas kuklumas – visa tai gali sukelti sociofobiją.
Sociofobija – fobija, pasireiškianti baime kalbėti prieš auditoriją, bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, baime būti pajuoktu, įžeistu, pažemintu. Tokiam žmogui sunku dirbti bet kokį darbą – juk aplinkui bus žmonių, kurie jį matys, stebės arba pirks prekę, paslaugą. Bet kokiu atveju – teks bendrauti. O juk pirmas žingsnis darbo link – darbo pokalbis. Toks dalykas išties sunkiai įgyvendinamas sociofobiją turinčiam žmogui.
Kaip ir kur atrasti norą dirbti?
Visu pirma, svarbu sutikti su tuo, jog tinginystė – natūralus suaugusio žmogaus reiškinys. Tačiau tai neturėtų trukdyti žmogui dirbti.
Kiekvienas kartais pasvajoja apie ilgąjį sekmadienį, kuomet galima padrybsoti lovoje ir mėgautis įdomiu filmu, tačiau sekmadienis būna vieną, o ne septynis kartus per savaitę.
Žmogus sutvertas darbui, todėl reikia tuo naudotis. Dirbti, tobulėti, judėti pirmyn, o ne stovėti vienoje vietoje. Todėl, jeigu žmogus tingi vykdyti savo pareigas – gyvenimas jau netrūkus jį visais įmanomais būdais bandys priversti imtis darbo.
Tad kiekvienas iš mūsų gali žengti tokiais keliais: 1) Stengtis suprasti save, pakeisti mąstymą, požiūrį bei dirbti. 2) Kentėti.
Jeigu mąstymas yra teisingas, pirmas būdas nebus jau toks nemalonus. Juk dirbdami darbą, žmonės gauna ne tik atlyginimą, bet ir socialines garantijas, džiaugsmą, galimybę stebėti savo kilimą karjeros laipteliais ir, galu gale, gerą kolektyvą.
Tačiau toks darbas bus tik tuo atveju, jeigu žmogus pašalins tikrąją tinginystės priežastį ir pakeis mąstyseną. Taip pat labai svarbu suprasti, kokio darbo iš tikrųjų norite, kad nereikėtų kiekvieną savaitę gailėtis savęs ir skaičiuoti dienas ar net valandas iki savaitgalio.
Parengė Sabina Adamovič
