Lrytas.lt pateikia knygos „Kaip išgyventi šiuolaikinio pasaulio pabaigą“, kurią parašė Jamesas Wesley, Rawlesas, ištrauką.
Kaip niekad pažeidžiama visuomenė
Silpnoji viso to pusė – per didelė painiava, per platus darbų pasidalijimas ir pernelyg ilgos tiekimo grandinės. Išsivysčiusiose šalyse žemės ūkiu ar žvejyba verčiasi mažiau nei 2 procentai gyventojų. Pagalvokite: vos 2 procentai žmonių maitina likusius 98 procentus. Maistas ant mūsų stalo atvežamas iš už šimtų ar net tūkstančių mylių.
Šilumos ir šviesos energiją generuoja už šimtų mylių pastatytos jėgainės. Iki kai kurių iš mūsų net geriamasis vanduo panašų atstumą turi keliauti vamzdžiais. Gamyklose surenkami prašmatnūs automobiliai ir elektroniniai prietaisai, kurių dalys pagamintos trijuose skirtinguose žemynuose.
Eilinis amerikietis, po darbo grįžęs namo, kasdien randa pilną šaldytuvą maisto, paspaudus jungtuką, visada užsidega šviesa, telefonas veikia, iš čiaupo liejasi švarus vanduo, klozete vanduo taip pat nubėga, atlyginimas automatiškai pervedamas į banko sąskaitą, šiukšlės išvežtos, kambario temperatūra pastoviai laikosi virš 20 laipsnių, kiaurą parą yra ką žiūrėti per televizorių, o interneto ryšys – patikimas it šveicariškas laikrodis.
Žmonija sukūrė grandiozinį aparatą, kuris iki šiol veikia stebėtinai gerai. Tačiau taip tęsis ne visada. Napoleonui teko patirti skaudžią pamoką, kai ilgos tiekimo ir komunikacijų grandinės pasirodė esančios trapios ir pažeidžiamos. Vieną gražią dieną tas milžiniškas aparatas gali užsikirsti.
Jums leidus, aprašysiu tokio scenarijaus variantą.
Įsivaizduokite, kad kyla didžiausia visų laikų visuotinė gripo epidemija. Virusas plinta esant menkiausiam kontaktui. Virusas toks pavojingas, kad nuo jo miršta daugiau nei pusė užsikrėtusiųjų. Liga plinta žaibiškai ir, neprabėgus nė savaitei, apgaubia visą Žemę. (Juk skrydžiai šiuolaikiniais lėktuvais – nuostabu, tiesa?)
Neabejokite, kad tuomet pasaulio žinių agentūros lenktyniautų savo „karštų“ naujienų pranešimais, neatsispirdamos įterpti šokiruojančių vaizdų: respiratoriais, guminėmis pirštinėmis, apsauginiais akiniais ir polietileniniais kombinezonais apsitaisę žmonės iš namų ant vežimėlių gabena į maišus sukištus lavonus. Tokie reportažai kartojasi taip dažnai, kad dauguma žmonių priima tokį sprendimą: „Rytoj į darbą neisiu. Nei rytoj, nei poryt, nei užporyt – kol situacija nepagerės.“ Tačiau, žmonėms neatėjus į darbą, grandioziniame aparate pritrūksta kelių sraigtelių.
O kas bus, jei jame trūks dalių? Kas, kas: didžiųjų prekybos centrų logistikos būstinėse niekas nepriims užsakymų. Vilkikai neišvežios prekių į parduotuves.
Degalinėse ištuštės degalų cisternos. Kai kurie policininkai ir gaisrininkai nepasirodys savo pamainoje, nes apsaugoti savo šeimas jiems bus svarbiausia. Elektros perdavimo linijas nutrauks škvalas, ir niekas neatvažiuos jų taisyti. Pasėliai supus laukuose ir daržuose, kadangi nebus kam nuimti derlių, jį išgabenti iš laukų ar kokiu nors stebuklingu būdu paversti pusgaminiais ir sudėlioti į parduotuvių lentynas. Didysis aparatas suges.
Skamba baugiai? Žinoma. O kaip kitaip? Galima prisigalvoti visko. Tačiau toliau – dar blogiau: vidutinė miestiečių šeima savo sandėliuke laiko tiek maisto, kiek užtektų maždaug savaitei. Tarkime, epidemija užsitęsia kelias savaites ar mėnesius. Ką gi jie darys, kai neliks maisto atsargų, o jas papildyti – mažai prošvaisčių?
Prekybos centrų lentynos jau bus iššluotos iki paskutinio trupinio. Iškilus dilemai – likti namuose ir badauti ar išlįsti ir susidurti su ponu Gripu – milijonai eilinių amerikiečių bus priversti ieškotis maisto.
Pirmieji taikiniai turėtų būti restoranai, parduotuvės ir maisto prekių sandėliai. Krizei įsismarkavus, neretas maisto ieškotojas imsis plėšikavimo, atiminės paskutinius kąsnius iš kaimynų.
Paskui pereis į netoli miestų esančias fermas. Plėšikautojai bursis į grupuotes. Jos bus mobilios, ginkluotos ir skverbsis vis giliau į dirbamos žemės regionus, pakeliui iš mašinų vis išsiurbinėdamos benziną, kad turėtų ko įsipilti į savo mašinų bakus. Galiausiai ir jų sėkmė užsibaigs, kai į duris pasibels mirtis nuo gripo ar apsinuodijimo švinu. Tačiau kol tie plėšikautojai išmirs, pridarys neišmatuojamos žalos.
Privalote pasiruošti gresiančioms krizėms. Nuo to priklausys tiek jūsų pačių, tiek jūsų mylimųjų gyvybės.
Naujasis pasaulis ir jūs
Jei pasireikš visuotinė gripo epidemija – arba teroristų išpuoliai, masinis valiutų devalvavimas ar kokia nors kita sunkiai įsivaizduojama krizė, – visame pasaulyje reikalai smarkiai, oi smarkiai suprastės. Tik pagalvokite, kaip viskas susijauktų, sutrikdžius modernią technologijų infrastruktūrą. Turite sugebėti aprūpinti savo šeimą vandeniu, maistu, šiluma ir šviesa. Tas pats ir su įstatymų sergėtojais. Epidemijos metu teks verstis patiems.
Teks savarankiškai pasirūpinti pupelėmis, šoviniais ir tvarsčiais. Ir labai greitai. O svarbiausia – reikės pasiruošti įsitvirtinti bunkeryje trims keturiems mėnesiams, minimaliai kontaktuojant su aplinka. Jums prireiks sumanumo logistikos srityje ir kuo daugiau grynųjų pinigų, kad galėtumėte apmokėti reikiamas sąskaitas nutrūkus pajamų šaltiniui.
Didieji neramumai
Ši knyga ruošiama spausdinti 2009 metų vasarą, kai stebime labai gilioje duobėje atsidūrusią pasaulio ekonomiką. Dirbtinai mažos palūkanų normos ir dirbtinai didelės nekilnojamojo turto kainos daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių išaugino pasaulinį paskolų burbulą.
2007-aisiais tas burbulas sprogo, tačiau kreditų rinkos griuvimo pasekmes pradedame jausti tik dabar. Dėl to atsiradęs ekonominis nuosmukis gali virsti ekonomine depresija, kuri tęsis ilgiau nei dešimtmetį.
Kredito rizikos apsikeitimo sandorių kazino žlugimas yra kur kas didesnės sisteminės rizikos požymis. Tas įmantrusis rizikos draudimas tėra lašas daugiau nei šešių šimtų trilijonų dolerių pasaulinės išvestinių finansinių priemonių rinkos vandenyne. Yra ir kitokių, ne mažiau pavojingų išvedinių. Patyręs investuotojas Warrenas Buffettas išvestines finansines priemones pavadino „tiksinčiomis bombomis“. Visiškai sutinku.
Visos tos niūrios naujienos iš ekonomikos fronto ir H1N1 gripo pasirodymas verčia susimąstyti apie patį gyvenimą modernioje pramoninėje visuomenėje. Esame priversti savęs paklausti: kiek įtampos gali pakelti mūsų visuomenė, kol pradės krikti? Kaip saugu bus gyventi mūsų miestuose ateinančiais metais ar po penkerių? Ar prekybos centrų lentynos ir toliau puikuosis tokia prekių gausa ir įvairove?
Įsisavinę šioje knygoje esančią informaciją, galėsite pasiruošti ilgai gyventi savarankiškai („atsijungę“). Tai – esminis dalykas.
Atkreipkite dėmesį, kad knygoje pateiksiu nuorodas į naudingas interneto svetaines. Jei neturite interneto namuose, galite jas panaršyti daugelyje viešųjų bibliotekų esančiose nemokamose interneto skaityklose. Jei kurios nors nuorodos nebeveiktų, pasinaudokite paieškos sistemomis, kad tą informaciją rastumėte kitu adresu ar panašioje svetainėje. Patogumo sumetimais naudojau SnipURL.com, kad galėčiau sutrumpinti ilgas nuorodas ir jas pateikti knygoje. Šios sutrumpintos nuorodos leis greičiau ir lengviau susirasti minimas svetaines.
To paties patogumo dėlei tekste vartoju daugybę trumpinių. Visos santrumpos paaiškinamos pilnais žodžiais, kai tekste pavartojamos pirmą kartą.
Jūsų būstinė
Pirmasis svarbus sprendimas: demografinė dilema
Bene svarbiausias sprendimas ruošiantis krizei – išsirinkti būstinės vietą. Geriausiai tiktų saugi vieta, tinkama paslėpti visą savo šeimą. Būstinė – tai ne tik „trobelė kalnuose“. Veikiau – gerai paruošta ir ginama tvirtovė su kruopščiai sudarytu logistikos planu. Tinkama būstinė turėtų būti it moderni pilis, galinti aprūpinti joje gyvenančiuosius ir apsaugoti nuo bet kokio išorinio pavojaus. Turite gerai apsvarstyti ir nuspręsti, ar įsirengti būstinę namuose, ar kraustytis kitur. Žinau, kad gali pasirodyti, jog esu linkęs į kraštutinumus, tačiau šios mano knygos tikslas – užtikrinti jums ir jūsų šeimai didžiausias galimybes išgyventi blogiausiomis sąlygomis.
Idealiu atveju būstinė turėtų būti įrengta tokioje vietoje, kuri tenkintų daugelį ar visas šias sąlygas:
Ilgas augalų vegetacijos laikotarpis.
Vieta geografiškai nutolusi nuo tankiai apgyvendintų sričių.
Pakankamas kritulių ir paviršinio vandens kiekis visus metus.
Derlinga žemė.
Išvystyta įvairiapusė ekonomika ir žemės ūkis.
Vieta atokiau nuo pagrindinių kelių ir kitų pagrindinio judėjimo vietų.
Maži mokesčiai.
Kuo mažiau besikišanti valdžia.
Palankus rajonų suskirstymas ir nebrangūs statybos leidimai.
Kuo nuosaikesni įstatymai ginklų savininkams.
Nėra didelės žemės drebėjimų, uraganų ar tornadų rizikos.
Nėra potvynių rizikos.
Nėra rizikos dėl jūros potvynių ir atoslūgių ciklo (mažiausiai 60 metrų virš jūros lygio).
Minimali miško gaisrų rizika.
Palankios sąlygos savarankiškam gyvenimui.
Pakankami vietiniai medienos ir anglies ištekliai.
Nevaržomas gyvulių laikymas.
Vietovė, kurioje galima gintis.
Toliau nuo kalėjimo ar psichiatrijos ligoninės.
Nebrangus draudimas (namo, automobilio, sveikatos).
Vietos, kuriose vėjas nepūstų nuo potencialių branduolinio ginklo taikinių.
Pateiktas sąrašas padės susiaurinti regiono galimai būstinei paiešką. Taip pat turėkite omenyje, kad sunkiu metu mažiau žmonių namuose reiškia mažiau problemų. Socialinių neramumų, riaušių, miestų plėšimų ir pan. atvejais statistiškai mažiau galimybių susidurti su įstatymų nepaisančiais riaušininkais ar plėšikais turės apsistojusieji į vakarus nuo Misūrio upės.
Pastudijuokite JAV gyventojų tankio žemėlapį arba kosminio palydovo darytas nakties nuotraukas internete (snipurl.com/hokhx). Iš karto pastebėsite gyventojų tankio skirtumą vakarinėje Jungtinių Valstijų dalyje.
Amerikiečių populiacija – smarkiai urbanizuota. Apytikriai 90 procentų visų šalies gyventojų yra susigrūdę 5 procentuose teritorijos. Dauguma tų vietų nuo vandenyno nutolusios iki šimto kilometrų atstumu.
O štai vakarinėje šalies dalyje yra daugybė ruožų, kur gyventojų tankis nesiekia nė dešimties žmonių kvadratinėje mylioje – ypač Didžiojo Baseino regione, esančiame nuo rytinės Siera Nevado kalnyno pusės iki Jutos ir Rytų Oregono. Gyventojų tankis šiame regione – nepilni du žmonės kvadratinėje mylioje. Iš esmės tai yra tuščia kontinentinės JAV dalies zona.
