Ekonomikos ir psichologijos profesorius George'as Loewensteinas tokį įracionalų ir nelogišką sprendimą apibūdino kaip „magiškąjį mąstymą“, kada svarbiausia yra ne logika, o prietaras, kuris galimai leis pasijausti gerai.
Kas padeda laimėti? Racionalus mąstymas, prietarai, pasitikėjimas kompiuterio parinktais skaičiais, o gal atsitiktinai susapnuota koks nors skaičių derinys? Psichologai laimėjimo priežastis aiškina įvairiai, netgi priklausomybe nuo lošimo.
Žaidė su kompiuterio parinktais skaičiais
Vieno lietuvio neseniai patirta sėkmė, kai su loterija „Eurojackpot“ jis praturtėjo 7,6 mln. eurų, vieniems žmonėms galėjo kelti džiaugsmą, o kitiems – pavydą. 7 643 519,60 eurų – bus didžiausias kada nors išmokėtas laimėjimas Lietuvos loterijų istorijoje.
Kaune, Kuršių gatvėje, įsikūrusioje parduotuvėje „Iki“ pirktas bilietas tapo laimingu, kai praėjusį penktadienį, gegužės 15-osios, vakarą išriedėjo loterijos „Eurojackpot“ kamuoliukai.
Laimingasis žaidė su kompiuterio parinktais skaičiais. Jis atspėjo penkis pagrindinius bei vieną papildomą skaičių ir kartu su dar dviem žaidėjais iš Ispanijos ir Vokietijos pasidalijo rekordiškai išaugusį antrąjį „Eurojackpot“ prizą – daugiau kaip 22 milijonus 930 tūkstančių eurų.
Pastarąsias tris savaites „Eurojackpot“ žaidėjai varžėsi dėl rekordinių pagrindinio prizo sumų. Lietuviams išskirtinai sekėsi.
Šiemet balandžio 24 d. garbaus amžiaus kaunietė „Eurojackpot“ lošime taip pat atspėjo penkis pagrindinius bei vieną papildomą skaičių ir laimėjo daugiau kaip 291 tūkst. eurų. Laimingą bilietą Kėdainiuose „Perlas Plius“ prekybos vietoje pirko jos duktė ir padovanojo mamai gimimo dienos proga.
Pirkti loterijos bilietą jau tapo įpročiu
Prieš keletą metų pusę milijono litų laimėjusios panevėžietės gyvena gretimose gatvėse, abi sunkiai serga ir pinigus ketina skirti gydymuisi. Abi perka loterijos bilietus tame pačiame prekybos centre, bet kartą Velykų savaitę nutarė papildomai įsigyti bilietą dar ir kitoje parduotuvėje. Ir abu kitur įsigyti bilietai laimėjo.
Viena 53 metų laimėtoja pasakojo perkanti „Teleloto“ loterijos bilietus nuo pat pirmojo lošimo ir rengėsi taip daryti ir toliau: esą, privalo savo litais padėti kitiems žmonėms, juk jie irgi sunešė jai savo pinigus.
Ir be laimėto pusės milijono litų šeima tikrai nebūtų pražuvusi. Laimingosios panevėžietės dukters šeima net buvo emigravusi į Norvegiją, kad nereikėtų imti būsto paskolos.
Patikrinusi bilietą ir savo kompiuterio ekrane išvydusi skaičių su labai daug nulių, moteris pasijuto silpnai ir atskubėjusiai marčiai negalėjo nė žodžio ištarti – tik baksnojo į ekraną.
Iškviestas vyras nutarė, kad žmona nualpo, laimėjusi 20 tūkstančių litų. Pusės milijono litų laimėtoja ilgai negalėjo patikėti, kad laimėjo tiek pinigų.
Slaugytojos diplomą turinti moteris mėgsta siūti, o vyras – tolimųjų reisų vairuotojas. Jis sakėsi nebijąs reketuotojų, bet nenorįs, kad pasikeistų jo santykiai su draugais, giminėmis ir kaimynais. Jis girdėjo, kad netikėtai praturtėjus draugai dingsta.
Jurbarkiškė atspėjo šešis pagrindinius skaičius
Pernai balandį Lietuvoje laimėjusi „Vikingų loto“ didįjį prizą buvusi virėja, dabar jau pensininkė iš Jurbarko. 2 milijonus 100 tūkstančių litų lietuvė pasidalijo su suomiu, norvegu ir dviem danais. Kiekvienas gavo po 420 tūkstančių litų.
„Visą savaitę prieš tai niežėjo kairę ranką. Sakoma, kad tada gausi pinigų. Žaidžiau „Teleloto“, bet nieko nelaimėjau. Tada nusipirkau „Vikingų loto“ bilietą. Jis ir atnešė sėkmę“, – šypsojosi laimėtoja.
Jurbarkiškė anksčiau ne kartą bandė sėkmę šioje loterijoje su kompiuterio parinktais skaičiais. Tačiau laimingo bilieto derinius sugalvojo pati.
„Šįkart nusprendžiau pati pasirinkti skaičius. Net nežinau, kodėl. Ir kodėl – būtent tokius. Pirmąjį derinį užpildžiau skaičiais, kurių nė vienas nebuvo didesnis kaip 30. Jis ir buvo laimingas“, – sakė ji.
Apie tai, kad atspėjo 6 pagrindinius skaičius, moteris sužinojo žiūrėdama „Vikingų loto“.
„Iš pradžių negalėjau tuo patikėti. Tą naktį sunku buvo užmigti. Kad tikrai laimėjau tokį didelį prizą, įsitikinau tik paskambinusi į loteriją“, – prisiminė jurbarkiškė.
Už laimėtus pinigus moteris ketino remontuoti namus, dalį padovanoti Vokietijoje gyvenančioms dukroms ir ten studijuojančiai anūkei, o likusius pinigus taupyti ateičiai.
Nepaisant to, kad daugelis žmonių į loterijas ir azartinius žaidimus žiūri itin įtariai, visais laikais buvo ir, ko gero, bus žmonių, kurie nekreipia į tai dėmesio ir į pirkinių krepšelį įsimeta vieną, kelis ar net dešimt loterijos bilietų.
Loterijos žaidėjai slepia savo priklausomybę
Kartais tai vadinama neturtingųjų apmokestinimu, nes vos galą su galu suduriantys žmonės paprastai vengia mokėti mokesčius, bet mielai išleidžia kelis eurus įvairioms loterijoms. Kai kad tokį polinkį į loterijas vadina kvailu prietaru, naivumu arba neįtikėtinu optimizmu.
Didžioji dalis loterijos žaidėjų puikiai supranta savo priklausomybę, tačiau nebando jos nugalėti. Apie tai neseniai rašė „The Daily Mail“.
Galimybės laimėti beveik nėra
Apie 32 mln. Jungtinėje Karalystėje gyvenančių žmonių žaidžia Nacionalinėje loterijoje. O per savaitę vienas žmogus vidutiniškai įsigyja apie 3 bilietus. Galimybė laimėti maža – viena iš 14 mln.
Į šią vieną galimybę žmonės sutalpina visus savo lūkesčius ir iracionalias mintis, skatinančias nusipirkti bilietą.
Labiausiai toks perkančiojo užsispyrimas yra susijęs su paveikiais rinkodaros strategais ir mūsų pačių psichologija – mūsų smegenys bando suvokti tą nedidelę galimybę, kurią turi kiekvienas žaidėjas, tuo tarpu rinkodaros ir reklamos srityse dirbantys žmonės bando išnaudoti šią akimirką ir įtikinti žmones, kad šansas laimėti yra labai realus.
Skatina nežinomybės jausmas
Remiantis Adamo Piore'o atliktu tyrimu, žmogaus smegenys yra nepajėgios apskaičiuoti ir suvokti tikslių šansų laimėti, o tai verčia žmones elgtis iracionaliai.
Pasak jo, žmonių prigimtis yra tokia, kad nuo seno tegali nuspręsti, ar koks nors grobuonis yra jam pavojingas, ar ne.
O kai mūsų smegenys yra priverstos susidurti su kokia nors matematine problema ar uždaviniu, reikalaujančiu logiško sprendimo, mūsų smegenys yra nepajėgūs jo rasti, tuomet priimame greitus, racionalius ir neapgalvotus sprendimus. Vienas iš tokių sprendimų dažniausiai ir būna bilieto įsigijimas.
Toks veiksmas, tiesa, turi ir dar vieną priežastį. Ekonomikos ir psichologijos profesorius George'as Loewensteinas tokį įracionalų ir nelogišką sprendimą apibūdino kaip „magiškąjį mąstymą“, kada svarbiausia yra ne logika, o prietaras, kuris galimai leis pasijausti gerai.
Anot jo, daugelis patirčių, kurios yra susijusios su greitų sprendimų reikalaujančiomis situacijomis arba rizika, turi labai mažai tikimybių žmogui duoti ką nors gero.
Tokiai nuomonei pritaria ir kitas profesorius Giorgio Coricelli. Jo teigimu, kai kokioje nors situacijoje mes nežinome, ką daryti, dažniausiai pasikliaujame net ne intuicija, o visiškai atsitiktiniais ir neapgalvotais sprendimais.
Tačiau netgi tada, kai bandome save įtikinti, kad toks sprendimas turi logikos ir racionalaus pagrindo. Deja, dažniausiai jokio racionalumo toks greitas ir iš nežinomybės jausmo atsiradęs sprendimas neturi.
Apdovanojama mažais kąsneliais
Tokia žmonių psichologija labai lengva pasinaudoti rinkodaros strategams. Reklamos, kuriose matome žmones laimint loterijas ar kokius nors kitus azartinius žaidimus, skatina ir mus svajoti bei galvoti, ką su laimėtais pinigais darytume mes patys.
Akivaizdu, kad milijonų loterijose niekas nelaimi. Na, nebent vienas žmogus iš 14 mln. O jo, deja, niekas nepažįsta. Tačiau nedideli kąsneliai žmonėms tikrai yra numetami – laimėjimai, kurie siekia vos kelis svarus.
Žmonėms tokie laimėjimai yra itin reikalingi paskatinimai, kurie verčia loterijos bilietą nusipirkti dar ir dar kartą. Ne paslaptis, kad tuo naudojasi reklamos srities žmonės.
G.Coricelli tokius nedidelius, vos kelis svarus siekiančius laimėjimus apibūdina, kaip kažką, kas yra labai arti, bet žmogus negali to „kažko“ paliesti. A.Piore'o teigimu, tokie laimėjimai visai nepriartina žmogaus prie didžiojo laimėjimo. Priešingai – skatina jį ir toliau žaisti, pasitenkinant vienkartinėmis ir labai mažomis sėkmėmis.
Jokia čia paslaptis, kad loterijos bilietus dažniausiai perka kiek skurdžiau gyvenantys žmonės. Pasak G.Loewensteino, skurdas jiems yra vienas didžiausių pasiteisinimų, dėl kurio jie perka bilietus.
Tada žmogus susiduria su pasirinkimo galimybe – susirasti darbą arba nusipirkti bilietą.
Dažniausiai žmogus susiranda darbą ar bent jau pradeda jo ieškoti. Bet vos pradėdamas ieškojimo procesą, jis vėl nusiperka bilietą. Ką gali žinoti, galbūt nusišypsos laimė tapti vienu sėkminguoju žaidėju iš 14 mln. kitų, kuriems nepasisekė.
