Birželio 10–13 dienomis Vilniuje įvyks didžiausia ir reikšmingiausia traumų psichologijos tarptautinė konferencija Europoje. Jos tema – „Trauma besikeičiančioje visuomenėje: socialinis kontekstas ir klinikinė praktika“ (angl. „Trauma in Changing Societies: Social Contexts and Clinical Practice“).
Šioje konferencijoje specialistai dalysis savo tyrimų rezultatais, naujienomis, laimėjimais, efektyviausiais pagalbos nukentėjusiesiems būdais. Konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto prodekanas docentas Evaldas Kazlauskas pabrėžė, kad tokio lygio konferencijos rengimas Lietuvoje rodo tarptautinį šalies mokslininkų pripažinimą.
Traumų psichologijos iššūkiai
Į konferenciją atvyks mokslininkai iš daugiau nei 30 pasaulio šalių, tad renginio temų spektras bus platus.
„Sukrečiantys įvykiai pasaulyje vyksta nuolat: lėktuvų katastrofos, stichinės nelaimės, deja, smurtas. Analizuosime aktualiausias problemas: žmonių savijautą po tokių traumų, pabėgėlių psichologinius sutrikimus, kaip visuomenė galėtų priimti imigrantus, pabėgusius iš Sirijos ar kitų šalių. Bus kalbama apie olandų lėktuvo katastrofą Ukrainoje, nelaimės padarinius, kokia pagalba teikta žuvusiųjų artimiesiems“, – pagrindinius konferencijos akcentus išskyrė docentas E. Kazlauskas.
Bus taip pat pristatyti Lietuvoje atliktų tyrimų – Sausio 13-osios nukentėjusiųjų, sovietinių represijų ilgalaikių padarinių, Lietuvoje taikomos psichologinės pagalbos traumų aukoms – rezultatai.
Vyks atskira diskusija, kurioje bus analizuojamas traumų psichologijos pagalbos pasiekiamumas Europoje. Joje dalyvaus septynių šalių atstovai. Jie apžvelgs ir situaciją Lietuvoje. „Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, psichologinės pagalbos, ne tik po traumų, prieinamumas mūsų šalyje tikrai menkas“, – teigė E. Kazlauskas.
Pasak docento, lietuvių tauta XX a. patyrė daug psichologinių traumų: du pasauliniai karai, Holokaustas, sovietų okupacija. „Toks kontekstas lėmė, kad mūsų psichologų bendruomenė, prisiimdama socialinę atsakomybę, tyrinėja šias problemas. Svarbu tai, jog mes ne tik aiškiname, kokie visi esame traumuoti. Daug dėmesio skiriama tokių sukrėtimų įveikai ir atsparumui“, – pripažino jis.
VU Traumų psichologijos tyrimų grupė dirba su Afganistano karo veteranais, Černobylio avarijos likvidatoriais. Lietuvoje yra daug žmonių, kurių tėvai ar seneliai patyrė politinius įkalinimus ir trėmimus.
Su psichologinėmis traumomis taip pat dažnai susiduria policijos pareigūnai, kariškiai, ugniagesiai, nukentėję nelaiminguose atsitikimuose, pavyzdžiui, automobilių avarijose, tarpasmeninio smurto aukos. Vilniaus universiteto psichologai ne tik tiria trauminių įvykių poveikį ir rizikos veiksnius, bet ir plėtoja efektyvius pagalbos būdus.
ESTSS konferencija Lietuvoje suteikia progą plėsti visuomenės suvokimą apie psichologinių traumų padarinius kasdieniame gyvenime. Psichologiniai sunkumai, patirti po sukrečiančio įvykio, nėra žmogaus kaltė, tuo labiau silpnumo ženklas.
„Lietuvoje žmonės, o kartais ir specialistai, apie potrauminį stresą žino nepakankamai. Jie negali to įvardyti, todėl skundžiasi kitais, lengviau identifikuojamais dalykais. Pavyzdžiui, miego, nuotaikos sutrikimais, jiems diagnozuojama nemiga arba depresija. Dėl klaidingo suvokimo žmonės negali gauti tinkamo gydymo“, – apie žinių stokos žalą pasakojo E.Kazlauskas.
Kaip atpažinti?
Kalbant apie potrauminio streso sutrikimą, pirmiausia svarbu apsibrėžti, kas yra trauma ir trauminis įvykis. Psichologai juos supranta kaip situacijas, kurių metu iškilo grėsmė žmogaus gyvybei ir sveikatai arba jis buvo tokio atsitikimo liudininku. Šie procesai gali būti ir ilgalaikiai.
Potrauminio streso simptomai pasireiškia po sukrėtimo praėjus maždaug mėnesiui.
„Normalu, kad iš karto po sukrėtusio įvykio žmonės būna išsigandę, liūdni, galbūt pasimetę. Tačiau kai kurie individai susiduria su ilgalaikėmis reakcijomis.
Jeigu po mėnesio žmogus apie tai nuolat galvoja, dažnai sapnuoja, vengia įvykio vietos, kitų užuominų, jam kyla pyktis, susierzinimas, liūdnumas, sunku susikaupti, mes galime kelti hipotezę, jog žmogų kamuoja potrauminio streso sunkumai.
Tai gali tęstis metus, dešimt, dvidešimt metų ir dar daugiau, jei jis negauna tinkamos psichologinės pagalbos“, – tvirtino E. Kazlauskas.
Daug įtakos nuo potrauminio streso sutrikimo kenčiančiam žmogui turi artimųjų parama.
„Tačiau nereikia perdėm prie jo lįsti. Viena vertus, svarbu aiškiai parodyti, kad nukentėjusysis rūpi, būti šalia jo, kita vertus, privalu suprasti, kad jis galbūt dar nepasiruošęs apie tai kalbėti“, – artimųjų vaidmenį apibūdina docentas.
Jei jie pastebi, kad po sukrėtimo praėjo nemažai laiko, tačiau žmogus vis dar reaguoja labai stipriai, yra neramus, kažko vengia, vertėtų rekomenduoti kreiptis į specialistą.
Vilniaus universiteto Traumų psichologijos tyrimų grupė teikia nemokamą specializuotą psichologinę pagalbą sukrečiančius įvykius patyrusiems asmenims. Daugiau informacijos www.psichotraumatologija.lt, telefonas +370 675 62696, el. paštas psichotraumatologija@fsf.vu.lt.
