1. Aukštas intelektas
Mažiau mąstykite ir negalvokite, kad esate pasaulio bamba. Bėda ta, kad išsivysčiusių šalių gyventojai turi daugiau laisvo laiko apmąstymams, todėl labiau kremtasi dėl nesėkmių ir asmeninių tragedijų.
Psichiatrai nustatė, kad psichologinės krizės ir depresija dažniau kamuoja tuos žmones, kurie turi aukštąjį išsilavinimą. Jie linkę analizuoti savo santykius su kitais žmonėmis ir gilintis į konfliktų priežastis.
Tuo tarpu menkesnio išsilavinimo žmonės nėra linkę į savianalizę.
2. Cholesterolio baimė
Žmonės, mėgstantys riebias žuvis – menkę, lašišą, kuriose yra gausu cholesterolio, rečiau kenčia nuo depresijos, nors ilgą laiką buvo manyta, kad cholesterolis yra vienas didžiausių kraujagyslių priešų, dėl kurio greičiau vystosi senatvės liga – aterosklerozė.
Kai cholesterolio organizme yra pernelyg daug, jis kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir siaurina jų spindį.
Todėl medikai pradėjo ieškoti būdų, kaip sumažinti cholesterolio lygį kraujyje ir išvengti pavojingų ligų.
Tačiau jų tyrimai pribloškė pačius mokslininkus. Paaiškėjo, kad žemas cholesterolio lygis kraujyje gali paskatinti žmones savižudybei. Tokią išvadą padarė Suomijos, Nyderlandų ir Pietų Korėjos mokslininkai.
Buvo nustatyta, kad jei cholesterolio kraujyje yra mažiau nei 4,1 milimolio litre, savižudybės rizika smarkiai didėja tiems, kuriems diagnozuota depresija.
3. Polinkis į depresiją
Mokslininkai iki šiol ginčijasi, ar įmanoma vien pagal cholesterolio kiekį kraujyje nustatyti žmogaus polinkį į depresiją.
Turtingose šalyse kardiologai ragina gyventojus mažinti cholesterolio lygį kraujyje, nes tai atitolina aterosklerozę.
Tačiau psichiatrai tokiai nuomonei nepritaria. Jie mano, kad tokios pastangos gali išprovokuoti dar didesnį savižudybių skaičių.
Nuo cholesterolio lygio kraujyje priklauso jaunystės hormonu vadinamo serotonino kiekis. Kai prieš penkiolika metų buvo išrasti naujos kartos vaistai antidepresantai, kurie didina serotonino kiekį žmogaus organizme, daugelį pacientų pavyko išgydyti nuo depresijos.
Toks gydymas sumažino ir savižudybių skaičių. Pavyzdžiui, Švedijoje pastarąjį dešimtmetį penkis kartus padidėjo antidepresantų vartojimas ir ketvirtadaliu sumažėjo mėginimų žudytis.
4. Nesėkmėms atsparesni skurdžiai
Mokslininkai įspėja, kad savižudybių skaičius priklauso net tik nuo fiziologinių ir biologinių pokyčių, kurie įvyksta žmogaus galvos smegenyse, bet ir nuo šalies ekonominio išsivystymo.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose kas 42 sekundes bent vienas nusivylęs žmogus mėgina žudytis, o kas septyniolika minučių policijos patruliai registruoja suicidą.
Skurdžiose šalyse žmonės mažiau galvoja apie asmenines nesėkmes. Jiems tenka visas jėgas skirti kovai už būvį. Jie neturi laiko panirti į melancholiją ir nusivylimą, todėl atsparesni nesėkmėms.
5. Maistas be riebalų
Tiek aukštas, tiek ir žemas cholesterolio kiekis organizme yra pavojingas. Aukštas cholesterolio kiekis yra rizikos veiksnys susirgti Alzheimerio liga, išeminiu arba hemoraginiu insultu.
Įvairių šalių mokslininkai nustatė, kad dėl žemo cholesterolio kiekio žmogų gali pradėti varginti prislėgta nuotaika, pyktis, impulsyvumas, priešiškumas, net gimti minčių nusižudyti. Tokios būsenos yra depresijos simptomai.
Cholesterolis turi įtakos serotonino apykaitai, todėl nuo šios medžiagos priklauso žmogaus nuotaika.
Taip pat cholesterolis yra reikalingas ir lytinių hormonų gamybai.
Todėl negalima teigti, kad kuo žemesnis cholesterolio lygis, tuo organizmui geriau. Normalus cholesterolio kiekis yra nuo 2,5 iki 5,17 milimolių litre.
Suaugusio žmogaus organizme yra apie 150 gramų cholesterolio. Ši medžiaga yra būtina galvos smegenų nervų ląstelėms.
Dalį cholesterolio gamina kepenų, žarnyno epitelio ir odos ląstelės, o kitą dalį – žmogus gauna su maistu.
6. Staigus kūno svorio mažėjimas
Žvejokite, lepinkite save riebiais patiekalais, neaukokite laisvalaikio.
Yra pastebėta, kad depresija dažniau vargina tuos žmones, kurie pasmerkia save badavimui, griežtai dietai, atsako angliavandenių, baltymų, netenka vitaminų ir praranda daug svorio.
Galbūt dėl šios priežasties žvejai ir mėgstantys žuvį rečiau kenčia nuo depresijos, nes jų organizmas gauna daugiau cholesterolio ir papildo laimės hormonu vadinamo serotonino atsargas.
Parengė Danutė Jonušienė
