Prieš penkerius metus, panašiu metu, dailės terapeutė Marija Mendelė-Leliugienė sulaukė netikėto skambučio iš „Rugutės“ labdaros fondo, skirto onkologinėmis ligomis sergančių vaikų bei jų šeimos narių paramai.
Fondo įkūrėja, Edita Abrukauskienė, tiesiai šviesiai paklausė: „Ar jūs pakelsite mūsų skausmą? Jau keli specialistai bandė dirbti su moterų, netekusių savo vaikų, grupe, bet netruko atsisakyti, nes jiems tiesiog buvo per sunku...“.
– Marija, kaip sureagavote į tokį klausimą?
– Pamenu, net šiurpuliukai per kūną perbėgo... Tačiau be galo norėjau nors pamėginti padėti.
– Kiek laiko dirbote su grupe?
– Kelionė iš praradimo skausmo truko penkerius metus. Dailės terapijos metu būta visko – ir ašarų, ir pykčio ir kaltinimo ir nevilties pliūpsnių.
Tačiau visa tai išpiešus, pasirodė pirmieji vaisiai: moterys susitaikė su praradimu, atgavo gyvenimo džiaugsmą, sugrįžo troškimas gyventi toliau. Dalis moterų jau susilaukė vaikučių, o apie tai anksčiau net pagalvoti negalėjo...
Paskutinio susitikimo metu moterys tapė savo „Širdies ikonas“, kuriose sudėjo įprasmintą kančią, gyvenimo džiaugsmą, padėką ir meilę.
Savo patirtimi sutiko pasidalinti ir savipagalbos grupės narė Rita.
– Vaiko netektis – savotiškas tabu mūsų visuomenėje: pernelyg jautru, skaudu, jog apie tai būtų kalbama viešai. O gal derėtų?
Ne tik informacijos trūksta, bet ir specialistų, gebančių lydėti gijimo keliu. Pačioje pradžioje norisi tiesiog išsikalbėti, o aplinkiniai, kad ir vedami geriausių paskatų, sunkiai tramdo savo emocijas, paplūsta ašaromis.
Ir tada jautiesi dar labiau prislėgtas, nes suvoki, kad kitiems, visai to nenorėdamas, sukeli skausmą, kurio tavo gyvenimo jau ir taip apstu.
– Kokiu principu veikė jūsų savipagalbos grupė?
– Susitikę su Marija iš skausmo duobės kilome dailės terapijos pagalba. Be galo svarbi buvo ir dvasinė parama, kelio į tikėjimą atradimas.
Man, asmeniškai, itin sunku būdavo ištverti tylą ir savo mintis likus vienumoje. Tik atradus tikėjimą palengva ėmė vertis durys į susitaikymo bei meilės erdvę.
Tikėjimas nuslopina tą begalinį vienatvės ir tuštumos jausmą, jį, tarsi, transformuoja. Šiandieną esu dėkinga viskam, kas įvyko, už galimybę sutikti ir pažinti visas nuostabias mūsų savipagalbos grupės nares.
Su jomis susipažinti galite ir jūs, apsilankę įkvėpiančioje „Širdies ikonų“ parodoje Pranciškonų bažnyčioje Vilniuje, adresu: Trakų g.9/1. Parodos atidarymo metu moterys pasidalins savo gyvenimo liudijimu. Iškilmingas „Širdies ikonų“ parodos atidarymas vyks 2015-07-02, 13.00 val.
