Kokainas greitai išpopuliarėjo šešėlinėje rinkoje, nes jį vartoti patogiau nei kitas nervų sistemą stimuliuojančias medžiagas.
Ypač grėsmina kokainą maišyti su alkoholiu, amfetaminu, tabletėmis nuo nemigos ar raminamaisiais. Tokiu atveju narkotiko poveikis sustiprėja, o pagunda užgerti kokainą alkoholiu kyla tada, kai žmogus nebegali įsigyti dar vienos dozės. Perdozavus kokaino, ištinka sunki abstinencija, būtinas gydymas. Jis trunka apie savaitę.
Kodėl kokaino ir alkoholio kokteilis gali būti mirtinai pavojingas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas gydytojas Robertas Badaras jau buvo užsiminęs knygoje „Toksikologo užrašai“.
Pateikiame ištrauką iš šios knygos.
„Nežinia, ar pasaulio finansų krizė jau pasibaigė, bet prestižiniuose klubuose, uždaruose elito vakarėliuose kokaino milteliai ir toliau yra paklausesni už alkoholį.
Kokaino nevengia uostyti finansininkai, pramogų verslo atstovai, menininkai, aukštas pareigas einantys vadybininkai, net sportininkai. Nereikia pamiršti, kad nemažai kokaino į Europą patenka narkotikų gabentojų žarnyne, todėl taip aukštinamas jo grynumas labai abejotinas.
Pats esu ne kartą matęs su išmatomis pasišalinusius kokaino paketus – nekoks vaizdelis. Kai man kas nors pradeda pasakoti apie išskirtinės kokybės ir švarumo kokainą, nesusilaikau nesusijuokęs. Toks pomėgis svaigintis nėra pigus. Įnikusiems į kokainą dažnai vieno gramo per parą nepakanka.
Ištuštėjus piniginei, šiems žmonėms gresia ne tik karjeros žlugimas, bet ir pavojus sveikatai. Nuo kokaino vartojimo gali staiga sustoti širdis, ištikti paralyžius. Kokainas sužlugdo net ištvermingus ir valingus žmones.
Juodajame sąraše dėl dopingo eritropoetino vartojimo atsidūrusiam legendiniam italų dviratininkui Marco Pantani narkotikų pomėgis kainavo ne tik karjerą. 2004-ųjų vasario 14-ąją jis buvo rastas negyvas Riminio kurorto viešbutyje. „Pirato“ pravardę turėjęs M. Pantani 1998 metais tapo „Giro d’Italia“ ir „Tour de France“ lenktynių nugalėtoju. 34 metų dviratininko mirties priežastis – smegenyse ir plaučiuose susikaupę skysčiai.
Mirtinas kokteilis nusinešė ne vieną garsenybę
Narkotikų kokteilis pasiuntė į amžinybę ir Holivudo aktorių Philipą Seymourą Hoffmaną. Niujorko medicinos ekspertų biuras paskelbė, kad 2014-ųjų vasario 2-ąją amerikiečių aktorius mirė nuo per didelės įvairių narkotikų – heroino, kokaino ir amfetamino – dozės.
Savo namuose Niujorke 46 metų aktorius buvo rastas ant vonios kambario grindų su švirkštu rankoje. Jo bute buvo aptikta vokų su heroinu, daugybė naudotų adatų ir tuščių maišelių, kuriuose anksčiau buvo laikomi narkotikai. 2006 metais už Trumeno Kapotės vaidmenį filme „Kapotė“ („Capote“) jis pelnė „Oskarą“.
Stambus, netvarkingas, nė iš tolo nepanašus į gražuolį vyrą, dėl kurio moterys eitų iš proto, šis aktorius turėjo pašaukimą vaidinti.
Gyvenime Ph. S. Hoffmanas taip pat atliko ne vieną vaidmenį, deja, vienas bjauriausių iš jų – narkotikų vartotojas. Ph. S. Hoffmanas to neslėpė, jis ne kartą yra atvirai kalbėjęs apie praeities kovas su priklausomybe nuo narkotikų.
2013 metais jis prisipažino, kad vėl turi problemų dėl heroino ir gydėsi reabilitacijos klinikoje. Tai atsitiko praėjus 23 metams, beveik ketvirčiui amžiaus, po to, kai aktorius apsisprendė nevartoti narkotikų. Pražūtingas potraukis, su kuriuo jis stengėsi kovoti, buvo galingesnis.
Į ligoninę patenka netekę sąmonės
Visi kokaino vartotojai slepia savo liguistą įprotį. Dažniausiai jie į ligoninę patenka netekę sąmonės, todėl juos gaivinti tenka toksikologinės reanimacijos skyriuje. Tačiau net atsigavę šie žmonės gali visą gyvenimą likti neįgalūs.
Detoksikacija yra sudėtinga. Ištikus abstinencijai, kamuoja ne tik fizinės, bet ir dvasinės kančios. Toks pacientas turi būti stebimas, kad apimtas agresijos nepaspruktų iš ligoninės.
Kokainas greitai išpopuliarėjo šešėlinėje rinkoje, nes jį vartoti patogiau nei kitas nervų sistemą stimuliuojančias medžiagas. Euforija apima jau po kelių minučių, todėl kokainu gundomi net paaugliai, ypač turtingų tėvų atžalos.
Šiuo narkotiku galima svaigintis ne tik jį uostant, bet ir rūkant, geriant, tepant kokaino pastos ant dantenų, švirkščiant į veną. Lietuvoje galima nelegaliai įsigyti kokaino, kurio grynumas siekia apie 70–80 procentų, o likusią dalį sudaro įvairūs priedai, tarkim, talkas. Prie kokaino priprantama psichologiškai.
Po pirmos dozės palaima trunka apie 20–30 minučių. Siekiama, kad ši būsena truktų kuo ilgiau.
Lengva perdozuoti
Daugelis kokaino mėgėjų gerai moka aritmetiką ir žino, kad tai stiprus narkotikas, todėl jo lengva perdozuoti. Įkvėpus nedaug kokaino, suaktyvėja žmogaus elgesys, judesiai tampa labiau koordinuoti. Padažnėja kvėpavimas, širdies ritmas, pakyla temperatūra ir kraujo spaudimas.
Pavartojus kokaino, padidėja seksualinis potraukis, padažnėja pulsas, susitraukia vyzdžiai. Pasibaigus narkotiko poveikiui žmogus jaučiasi labai pavargęs, prislėgtas. Norėdamas nugalėti blogą nuotaiką, jis turi didinti kokaino dozę.
Nuo didelių kokaino dozių gali kamuoti drebulys, nevalingi judesiai. Tada žmogų apima nerimas, depresija, galvos skausmai. Vartotojas gali nualpti, neretai jį ištinka konvulsijos ar kvėpavimo takų paralyžius. Įtraukiant kokaino į nosies ertmę, rizikuojama pažeisti nosies gleivinę ir sukelti kraujavimą.
Tokie negalavimai užklumpa kokainą vartojant apie 3–5 metus. Dar ilgiau vartojant gali iškristi nosies pertvara ir atrofuotis nosies gleivinė.
Sutrinka psichika, pradeda vaidentis
Perdozavus kokaino sutrinka psichika, žmogų kankina persekiojimo manija. Tam tikrais atvejais gali išsivystyti toksinė psichozė. Ilgai vartojant kokainą didelėmis dozėmis, žmogui ima vaidentis. Jam kyla haliucinacijos, tarsi kūnu ropinėtų skruzdėlės, vabalai ar kirmėlės.
Bandydama išsivaduoti nuo įsivaizduojamų parazitų, kokaino auka ima gnaibyti savo odą, kol atsiveria žaizdos. Kai kuriems žmonėms 30 miligramų uostomojo kokaino gali būti mirtina dozė.
Mirtis gali ištikti ir vienu metu suleidus į veną apie 20 miligramų kokaino.
Ypač pavojinga kokainą maišyti su alkoholiu, amfetaminu, tabletėmis nuo nemigos ar raminamaisiais. Tokiu atveju narkotiko poveikis sustiprėja, o pagunda užgerti kokainą alkoholiu kyla tada, kai žmogus nebegali įsigyti dar vienos dozės. Perdozavus kokaino, ištinka sunki abstinencija, būtinas gydymas. Jis trunka apie savaitę.
Pagerėjus savijautai, ligonis išleidžiamas į namus. Tokiems žmonėms sveikti toliau turėtų padėti reabilitacijos centrai, priklausomybės ligų specialistai, psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai. Nuo šio narkotiko perdozavimo miršta daug žmonių.
Dažnai tik praėjus keleriems metams nuo kokaino vartojimo pradžios artimieji pastebi, kad žmogus jau smarkiai įklimpęs.
Įtarimą dėl kokaino vartojimo gali kelti pasikeitusi elgsena, nuolatinis mieguistumas, padidėjęs potraukis valgyti saldumynus, varginantis troškulys. Kad žmogus vartoja kokainą, gali išduoti vyzdžiai.
Kol narkotikas veikia nervų sistemą, vyzdžiai būna susitraukę lyg taškeliai, tarsi žmogus bijotų ryškios šviesos, o prasidėjus abstinencijai jie smarkiai išsiplečia. Įtarimus, ar žmogus vartoja kokainą, padeda išsklaidyti šlapimo testas.
Nors ši medžiaga greitai pasišalia iš organizmo, šlapime lieka tam tikrų specifinių junginių. Pastaruoju metu pasaulyje mažėja kokaino vartojimas, nes nyksta kokainmedžių plantacijos. Kaip psichostimuliatorius jis traukiasi nuo scenos į užkulisius.
Paklausos mažėjimas numuša kainą, todėl šis narkotikas pinga ir tampa lengviau prieinamas. Kokaino gamyba sutelkta trijose šalyse – Bolivijoje, Kolumbijoje ir Peru.
Per pastarąjį dešimtmetį JAV kokaino rinka sumažėjo, bet padidėjo Europos – iš dalies prie to prisidėjo Lietuvos piliečiai, nes vis daugiau jų užsiima kokaino kontrabanda.
Pavyzdžiui, 2009 metais iš Lietuvos piliečių užsienyje konfiskuota 99 kilogramai kokaino, o po metų – šešiskart daugiau. Tais metais net 46 Lietuvos gyventojai buvo suimti Centrinės ir Pietų Amerikos bei Europos šalyse.“
