Kintantis klimatas, orų permainos gali turėti įtakos depresijai. Apie ketvirtadalis žmonių skundžiasi nuotaikų svyravimu.
Specialistams sunku paaiškinti ir tokį faktą, kad Lietuvoje liepą ir rugpjūtį iš gyvenimo pasitraukia kur kas daugiau žmonių nei sausį ir vasarį. Ar tai susiję su vasaros depresija, o galbūt vasarą žmonės pasijunta kur kas vienišesni?
Vilnietė psichiatrė Nijolė Goštautaitė-Middtun aiškino, kad savižudybė turi mažai ką bendro su metų laikais. Tokį beprotišką poelgį gali paskatinti įvairios psichikos ligos, pavyzdžiui, šizofrenija, bipolinis afektinis sutrikimas, taip pat sunki depresija bei priklausomybės ligos, kurios susijusios su alkoholio ir narkotikų vartojimu, taip pat su tam tikrų cheminių medžiagų perdozavimu.
„Turintys priklausomybių žmonės žudosi kur kas dažniau nei sergantys kitomis ligomis. Ne visada žmonės laiku kreipiasi pagalbos, bet ne visiems to ir reikia“, – apgailestavo psichiatrė N.Goštautaitė-Middtun.
Miegamojo langus dangstyti užuolaidomis
Slogios naktys, prastas miegas gali būti susijęs ir su blogai vėdinamu miegamuoju. Kad žmogus gerai išsimiegotų, optimali temperatūra miegamajame turi siekti 17-20 laipsnių Celsijaus.
Yra žmonių, kurie vasarą skundžiasi nemiga taip pat dėl to, kad atidarius langą girdisi menkiausi nakties garsai.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto gydytojas Audrius Alonderis aiškino, kad kai kurie žmonės ypač jautrūs šviesai.
Kad neprabustų vos patekėjus saulei, jie turėtų pasikabinti savo miegamajame tamsias užuolaidas arba miegoti užsidėję ant akių specialią juostą.
Daug metų tyrinėjantis miegą, medicinos mokslų daktaras A. Alonderis aiškino, kad miegas paslaptingas kaip ir atminties fenomenas.
Miegodamas žmogus ne tik pailsi, jo smegenys sugeba ypatingu būdu apdoroti dieną gautą informaciją ir ją išsaugoti.
Negydomi miego sutrikimai gali tapti rimtomis sveikatos problemomis. Jie taip pat gali „pranešti“ apie kitus rimtus negalavimus, tiek somatinės, tiek psichologinės kilmės.
„Miego kokybė gali pablogėti ir dėl nepalankios aplinkos. Jei pasitaiko iš eilės kelios tvankios naktys, žmogus paprastai vėliau atsigriebia. Laimei, karščio bangos Lietuvoje ilgam neužsibūna“, – aiškino A.Alonderis.
Atvėsus orui, miego trūkumas yra kompensuojamas. Sveikam žmogui tai neturi ilgalaikių pasekmių.
Tuo tarpu jautresnės nervų sistemos žmonėms karštis taip sutrikdo miegą, kad dieną jie jaučiasi nedarbingi, apsnūdę, sumažėja net atidumas vairuojant automobilį, gresia didesnis nelaimių pavojus.
Kaip prisijaukinti miegą?
Gerai vėdinti miegamojo patalpas, neužmiršti vartoti daug vandens, nes sutrikus skysčių pusiausvyrai prastėja savijauta.
Nepersivalgyti, vakare negerti stiprios kavos, nevalgyti sunkiai virškinamo maisto.
Einant gulti, reikėtų neužmiršti užtraukti tamsių užuolaidų arba užsidėti ant akių specialią juostą.
Kad atidarius langą, naktį neprižadintų kieme ar gatvėje kilęs koks nors triukšmas, galima naudoti ausų kamštukus.
Gelbsti vakare taip pat maudynės vėsesniame vandenyje, kontrastinis dušas. Tai mažinti kūno prakaitavimą, gerina miego kokybę.
Būtina taip pat aušinti patalpas, naudotis kondicionieriumi.
Daugeliui jautrių žmonių geriausias vaistas – vykti atostogauti ten, kur nėra taip karšta. Pakeitus gyvenamąją vietą, kurį laiką išnyksta ir miego sutrikimai
