R. Šalaševičiūtė įtikėjo gydomąja meno galia

Senovės kultūrose piešimas, vaidyba, muzika buvo pirmieji gydymo, bendravimo su kitais pasauliais būdai. Šiandien menas vis plačiau pripažįstamas ir kaip žmogaus psichikos gydymo, emocinio nuraminimo būdas. Juo tiki ir sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Todėl deda visas pastangas, kad šalyje būtų ruošiama pakankamai meno terapeutų, o jų darbas būtų tinkamai apibrėžtas ir pripažįstamas.

Lietuvoje meno terapija pradėta taikyti prieš dvidešimt penkerius metus.<br>123rf nuotr.
Lietuvoje meno terapija pradėta taikyti prieš dvidešimt penkerius metus.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jul 14, 2015, 7:07 AM, atnaujinta Oct 26, 2017, 8:38 AM

– Tiesa, kad vienas pirmųjų darbų, prie kurių prisilietėte ministerijoje, buvo meno terapeutų kvalifikacinio aprašo rengimas?

– Tik man atėjus dirbti į ministeriją, buvo iškeltas klausimas dėl meno terapijos. Buvo priimtas sprendimas dėl kvalifikacinių reikalavimų. Pakankamai greitai situaciją pastūmėjome į priekį. Praėjusių metų spalio mėnesį patvirtinome meno terapeutų kvalifikacinius aprašus.

Nustatyti reikalavimai asmenims, kurie nori užsiimti šia veikla. Tokios paslaugos yra įtrauktos į bendrą įkainį už stacionarinės ir ambulatorinės psichiatrinės pagalbos paslaugas.

Ši veikla – kompleksinės pagalbos, suteikiamos tiems, kuriems ji itin reikalinga, dalis. Ypač kai teikiama psichiatrinė pagalba, nesvarbu, ar ambulatoriškai, ar stacionariai, meno terapeutai turi dirbti vienoje komandoje su psichiatrais ir kitais specialistais.

– Galbūt susidomėjimą meno terapijos galimybėmis žengti koja kojon su mokslu grįsta medicina lėmė asmeninė patirtis?

– Pati meno terapijos nesu bandžius. Menas niekuomet netraukė. Ne ta prasme, kad juo nesižaviu. Su didžiuliu susidomėjimu žiūrėjau ir tiesiog džiaugiausi meno terapijos metu nutapytų ikonų paroda Pranciškonų bažnyčioje. Tačiau jaučiu, kad menas kaip užsiėmimas – ne man.

– Tačiau meno terapijos galia tikite?

– Visiškai esu įsitikinusi, kad būtent muzikos ir dailės terapija turi būti, kaip dabar mūsų ir yra numatyta bei patvirtinta, kompleksinės pagalbos dalis.

Dirbant vaiko teisių apsaugos kontroliere teko lankytis ne tik globos namuose, kur nemažas dėmesys buvo skirtas tapybai, dailei, muzikai, bet ir neįgaliųjų centruose. Neįgalieji labai mielai piešia, tapo, tampa ramesni.

Akivaizdu, kad meno terapija turi teigiamą poveikį. Iš tiesų neabejoju, kad tai yra labai reikalinga: padeda žmonėms, ne tik turintiems negalią, bet ir kaip matėme pavyzdį Pranciškonų bažnyčioje, – mamoms, kurių vaikai serga onkologinėmis ligomis.

– Žingsnis pripažinimo link jau žengtas, o kaip dėl specialistų rengimo?

– Jau yra pritarta Lietuvos sveikatos mokslų universitete kartus su Vilniaus dailės akademija parengtai magistrantūros studijų programai „Dailės terapija“. Kitąmet šią programą turėtų baigti 10-12 absolventų. O šiemet renkami muzikos terapijos magistro programos studentai.

Programa taip pat jungtinė – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos. Mano žiniomis į šią studijų programą jau yra priimta dešimt asmenų ir planuojama jų priimti daugiau. Kitaip tariant, galima sakyti, kad menų terapijos klausimu procesai vyksta ne tik dėl pripažinimo, bet ir specialistų rengimo srityje.

Ar žinojote, kad...

Lietuvoje menų terapija pradėta taikyti prieš dvidešimt penkerius metus. Psichologijos specialistai meninę raišką taikė dirbdami su įvairių psichologinių sunkumų turinčiais paaugliais, jaunimu ir suaugusiais.

Po kelerių metų Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos klinikoje buvo įkurta pirmoji šalyje meno terapijos studija. 1997 metais įsikūrė Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacija, kurios tikslas suvienyti šioje srityje dirbančius žmones, organizuoti kvalifikacijos tobulinimo programas, siekti, kad specialybė atsirastų ir Lietuvoje.

Diskusijos dėl profesionalių menų terapeutų rengimo vyko daugiau nei dešimtmetį. Prieš vienuolika metų Seime buvo surengta ir apskritojo stalo diskusija.

Mat Lietuvoje nerengti meno terapeutai profesionalai, tuo tarpu praktiškai meno terapiją taikančių vis daugėjo, taip pat daugėjo specialistų, įgijusių meno terapeuto kvalifikaciją užsienyje, tačiau Lietuvoje jie buvo nepripažįstami.

Tokioje profesiškai neapibrėžtoje situacijoje grėsė pavojus reikštis neprofesionalumui ir diletantizmui. Todėl buvo būtina nubrėžti gaires, kaip koordinuoti šių sričių specialistų profesinį rengimą ir licencijavimą šalyje. Lūžis įvyko praėjusiais metais, kai buvo patvirtintas meno terapeutų kvalifikacinis aprašas.

Pradėti rengti ir profesionalūs menų terapeutai. Jau dvejus metus veikia pirmoji antrosios pakopos jungtinė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus dailės akademijos magistrantūros programa, rengianti dailės terapeutus.

Šiemet studijas pradės ir muzikos terapeutai, pagal Vilniaus universiteto bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos parengtą bendrą studijų programą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.