Apie tai rašoma Neilo Shaho knygoje „Dešimt žingsnių įveikti stresą“. Tai – vienas didžiausių streso valdymo ir geros savijautos autoritetų Jungtinėje Karalystėje, Streso valdymo draugijos įkūrėjas ir vadovas. Jis konsultuoja ir skaito paskaitas įvairiose šalyse.
Britų mokslininkas moko to, ko turėjome išmokti dar mokykloje, – valdyti stresą ir pasiekti, kad susidūrę su juo galėtume atpažinti ir imtis priemonių, kurios padėtų pakeisti mūsų elgseną. Ji atsakys į kai kuriuos klausimus, suteiks stiprybės ir žinių.
Pristatoma dešimties žingsnių programa surašyta nesudėtinga kalba, be jokio profesinio žargono ar terminologijos. Be pagrindinės informacijos apie stresą, čia rasite praktinių patarimų, kaip keisti mitybą, poilsį, gyvenimo būdą, taip pat įvairių metodų, kuriuos įvaldę vėl galėsite kontroliuoti savo gyvenimą.
Didžioji dalis knygoje pateikiamos informacijos paremta asmenine autoriaus patirtimi. „Pirmasis streso palaužtas, ties nervinio išsekimo riba atsidūręs mano klientas buvau aš pats“, – prisipažino Neilas Shahas.
Pateikiame ištrauką iš knygos.
Fizinis aktyvumas ir streso padarinių palengvinimas
Žmonės sukurti taip, kad būtų aktyvūs ir nuolat judėtų, o ne valandų valandas ramiai sėdėtų, todėl tam, kad organizmas gerai funkcionuotų, būtina judėti. Šiek tiek geriau nuteikia žinia, kad mankšta greičiausiai padeda atgauti puikią savijautą, atsipalaiduoti ir sustiprėti.
Ji ne tik išsaugo sveiką širdį ir gerina organizmo aprūpinimą deguonimi, judėdami sudeginate streso hormonus, skatinate išsiskirti geros savijautos peptidų endorfinų ir nukreipiate mintis nuo kasdienių rūpesčių.
Pakelkite nuotaiką
„Kovoti ar bėgti“ reakcija organizmui dažniausiai daro neigiamą fiziologinį poveikį, o mankšta veikia teigiamai. Ji paspartina viso organizmo ir smegenų kraujotaką, stimuliuoja nervų sistemą. Svarbiausia – aktyvumas skatina beta endorfinų sintezę, o šie savaime palaiko ir kelia nuotaiką.
Reguliari mankšta suteikia daugiau pasitikėjimo savimi ir sumažina depresijos, nerimo simptomų, gerina miegą, kurį stresas, depresija ir nerimas paprastai sutrikdo. Visa tai savo ruožtu lengvina stresą, mes jaučiame, kad patys valdome savo kūną ir gyvenimą.
Nesvarbu, auginame raumenis ar ištvermę, visokia mankšta atpalaiduoja įtemptus raumenis ir audinius. O raumenų įtampa smarkiai prisideda prie streso lemiamų dieglių bei skausmų, pavyzdžiui, sprando ar nugaros, galvos skausmų.
Pamirškite rūpesčius
Kad ir kokią mankštą nuspręsite išmėginti, netrukus pastebėsite didžiausią jos naudą – ji padeda nukreipti mintis nuo bėdų į visai kitus dalykus. Ne vien todėl, kad esate priversti įsigilinti į tai, ką darote, – mankštinantis išsiskiriantys endorfinai padeda teigiamai mąstyti net ir po mankštos.
Jei išgyvenate stresą, fizinė veikla užtikrins reikiamą dvasinę būseną, kad sugebėtumėte nustatyti streso priežastis ir rasti tinkamiausius sprendimus.
Norėdami veiksmingai kovoti su stresu, turite jaustis psichologiškai tvirti, ir energinga mankšta kaip tik padės to pasiekti. Nors ji nepašalina streso, bet gerokai sušvelnina jo keliamą emocinę įtampą. Padeda atsikratyti blogų minčių ir veiksmingiau spręsti užklupusias problemas. Galų gale juk būtent fizinės veiklos tikisi jūsų kūnas, patyręs „kovoti ar bėgti“ reakciją.
Dar vienas naudingas dalykas, kurį užtikrina fizinė veikla – tai aplinkos pakeitimas, nes tenka vykti į sporto salę, parką, ant tatamio, į bokso ringą, kaimą, paplūdimį, kalnus, dviračių trasą ar bent jau gretimą gatvę – tai maloni stresą keliančios aplinkos alternatyva.
Atsikratykite neigiamų emocijų
Neretai, kai tiltą slegia per didelė našta, o neigiamos gyvenimo patirties prisikaupia tiek, kad imate jausti apmaudą, nusivylimą ir nerimą, galiausiai pajuntate ir įtampą ar sunkiai paaiškinamą pyktį.
Ėmęsi intensyvių treniruočių, pavyzdžiui, bokso, kovos menų, aerobikos ar net pamynę dviratį treniruoklį, sėkmingai atsikratysite blogų emocijų. O jų vietą užims paskata siekti geresnės sveikatos ir savijautos.
Gerai atrodykite
Aktyvumas teikia ir dar vieną išorišką, bet nemažą naudą: jis padeda mesti svorį, stangrina kūną, užtikrina sveikata trykštančio žmogaus išvaizdą. Netrukus pajusite subtilų nuotaikos pokytį, nes drabužiai jums tiks labiau, o jūs skleisite pasitikėjimo savimi ir vidinės stiprybės aurą.
Gal tai atrodo tuščia, visgi reikėtų pabrėžti, kad stresas tiesiogiai susijęs su prasta saviverte ir pasitikėjimo savimi stoka.
Bendraukite
Mankštindamiesi ir stengdamiesi daugiau judėti, paprastai susitinkate kitų žmonių, o sportuoti kartu su draugais yra smagu, motyvuoja ir palengvina stresą.
Iš tiesų nesvarbu, kokia veikla užsiimate, – aerobika, joga, padedate vienas kitam kilnoti svarmenis, žaidžiate futbolą ar tiesiog vaikštinėjate po vaizdingas apylinkes, – svarbiausia, kad ji teiktų džiaugsmo jums ir jūsų bičiuliams.
Sportuoti su draugais nepaprastai naudinga: kartu greičiau ir maloniau praleisite laiką, sveika konkurencija skatins labiau stengtis, o sportuoti bus maloniau ir smagiau.
Bėgiokite lauke, ne ant bėgimo takelio
Išsiruošėte į sporto salę? Nesinaudokite treniruokliais, nes monotoniška veikla iš tiesų skatina organizmą gaminti daugiau streso hormono kortizolio, todėl jausitės tik dar labiau įsitempę.
Bėgioti lauke kur kas įdomiau: besikeičiantis kraštovaizdis duoda peno mintims, plaučiai gauna daugiau gryno oro, ir organizmas gamina mažiau kortizolio.
Atsparumas stresui
Tyrimas parodė, kad intensyvesnis fizinis aktyvumas gali būti siejamas su didesniu fiziologiniu atsparumu stresui. Tai reiškia, kad sportuojančius žmones įtampa ne taip stipriai veikia.
Kaip jau supratome, mankšta daug kam nepaprastai naudinga, tačiau būtent šis tyrimas atskleidė, kad ji ne tik sušvelnina išgyvenamą stresą, bet gali apsaugoti ir nuo būsimo. Tad sportuokite ir džiaukitės fizinės veiklos teikiama nauda!
