– Kaip apibūdintumėte dabartinį savo gyvenimo laikotarpį? Ar visko gana? Esate laimingas?
– Po truputį ateina jausmas, kad tampu suaugęs. Jaučiu artėjančią brandą. Galbūt dėl to, kad mano vaikai jau tuoj bus visiškai savarankiški.
Ar esu laimingas?
Laimė yra akimirkos būsena. Taip, turiu pakankamai tokių akimirkų, kad galėčiau atsakyti į jūsų klausimą.
Esu laimingas.
– Šiuo metu populiaru lankyti savęs pažinimo (tobulinimo) kursus. Visi aplink tarsi siekia tapti sąmoningi, švarūs. O ar Jūs pasiekėte sąmoningumo būseną? Ar ilgai pavyksta išbūti čia ir dabar?
– Man savęs pažinimo kursas – muzika. Jos pagalba viską sužinojau, patyriau ir apkeliavau pasaulį. Manau, kad sąmoningumo būsenos dar nesu pasiekęs, tai – nesibaigiantis procesas. Gyvenimas keičiasi kiekvieną akimirką, todėl ji visada ir yra pati svarbiausia. Mes nieko kito neturime, tik čia ir dabar. Visa kita tėra iliuzija.
– Esate sakęs: Baimė tai tamsus kambarys, kuriame kažkas urzgia. Uždegi šviesą, o ten – mažas, išsigandęs šuniukas, kuris nori būti apkabintas ir priglaustas. Ar ko nors bijote?
– Baimę gali nugalėti tik pasižiūrėjęs jai į akis, kitaip tariant, pažinęs jos priežastį. Baimė visada yra tik iš nežinojimo. Mes nežinome, kas mūsų laukia tame tamsiame, urzgiančiame kambaryje, ir mūsų fantazija dažnai nupiešia daugiau, nei yra iš tikrųjų. Bet kai sužinome tiesą – baimė išnyksta.
– Jūsų biografijoje esti daugybė apdovanojimų: geriausias vokalistas, geriausias atlikėjas vyras, metų albumas, metų daina ir pan. Kuo geriausiu dar norėtumėte tapti?
– Žodis geriausias pats savaime yra labai kvailas, nes niekas nėra blogesnis už patį geriausią, kaip ir nėra geresnis už patį blogiausią. Kai tai suvoki, nustoji per tokią prizmę vertinti dalykus. Nenoriu niekuo tapti. Noriu tiesiog būti.
– Jūsų kūryboje paliečiami amžinybės, Dievo, egzistenciniai klausimai, tačiau pats kritiškai žvelgiate į religijas. Esate bandęs krišnaizmą, budizmą, senąjį baltų tikėjimą – pagonybę. Ar šiuo metu priskiriate save kuriai nors religijai?
– Mūsų senasis tikėjimas yra mūsų kultūros ir identiteto pagrindas. Jam turėtume skirti daug didesnį dėmesį, tačiau nebūtinai visi staiga privalo išpažinti kokią nors religiją. Man artimiausias yra budizmas, nes tai yra dvasinė praktika, kurios tikslas išvaduoti žmogų nuo kančių, padėti išsilaisvinti iš mūsų pačių proto sukurtų spąstų ir išgyventi nušvitimą bei išsivadavimą.
Bet nepraktikuoju jokios religijos. Manau, kad religija yra reikalinga tam tikrame žmogaus vystymosi etape, tačiau ateina laikas, kai žmogus išauga iš jos ir jau gali eiti pats. Galbūt, ne visi tai gali pasiekti.
– Šiuo metu vyksta Jūsų koncertinis turas per Lietuvą, jo metu teigiate, kad norite kurti gydančią muziką. Nuo ko gydysite?
– Gydysiu nuo dantų skausmo (juokiasi – aut. past.). Kai kalbame apie gydančią muziką, tai kalbame apie tokią, kuri mums leidžia pasijusti geriau tam tikrais gyvenimo momentais.
Pvz., jeigu žmogui liūdna ir jis bando klausytis linksmos dainos, jam gali pasidaryti dar liūdniau, nes ta daina tik pabrėš, kaip kam nors linksma ir kaip jam liūdna viduje. O jeigu toks žmogus paklausytų liūdnos dainos, tai išgirstų, kad jis ne vienas turi tokį jausmą ir kad kas nors panašiai išgyvena.
Juk sunkiausia yra tada, kai atrodo, jog esame visiškai vieni prieš visą pasaulį su savo skausmu ar liūdesiu. Naujame mano albume bus kelios dainos, kurios, tikiu, gali padėti sunkią akimirką.
– Ar užsiimate meditacija, joga?
– Važinėju dviračiu ir geriu šaltinio vandenį. Tai ir visa mano praktika (šypsosi – aut. past.). Meditacija yra dėmesio sutelkimas į kokį nors vieną dalyką.
Kai, tarkim, programuoju kokį naują ritmą savo ritmo mašinoje, man tai yra meditacija, nes tada dėmesys yra sutelktas tik į garsą. Arba kai redaguoju nuotraukas kompiuteryje. Tokiomis akimirkomis užmirštu viską, protas nurimsta ir vėliau viską vėl matau naujoje šviesoje.
– Daugiau kaip 20 m. nevartojate alkoholio ir mėsos. Vėliau atsisakėte ir kitų gyvūninės kilmės produktų – pieno, kiaušinių... Kas paskatino tokį gyvenimo pokytį?
Po 40-ies žmogaus organizmas vis mažiau gamina fermentų, skaidančių pieno produktus, todėl su amžiumi visi turėtume tapti veganais, nes pienas ir gamtoje yra tik kūdikių ir augančių organizmų maistas. Atsisakiau mėsos produktų dėl kelių priežasčių: geros savijautos, didesnės energijos ir nenoro prisidėti prie masinio gyvūnų žudymo.
Jei nevartoji mėsos, būtina pasidomėti, kokius produktus privalu valgyti, kad gautum reikiamus cheminius elementus. Pasirinkimas yra didžiulis ir vegetarinė ar veganinė mityba yra daug kartų įvairesnė, skanesnė ir įdomesnė nei mėsėdžių (šypsosi – aut. past.).
– Keliais balais iš 10 įvertintumėte dabartinį savo gyvenimą?
– Norėčiau daugiau keliauti. O šiaip visiškai neturiu jokių nusiskundimų. Vertinčiau 9 balais, nes visada reikia pasilikti vieną balą tobulinimui (juokiasi – aut. past.).
– Keliaujate daug: per metus nuvykstate į bent 10 šalių. Kur norėtumėte likti gyventi? Ką pasiimtumėte?
– Norėčiau gyventi Honkonge. Man ten labai patinka, nes ten yra viskas, ką mėgstu labiausiai. Ir viskas yra labai arti, vienoje vietoje. Šiemet turėjau vieną iš savo gyvenimo kelionių – į Tibetą. Keliavau vienas. Pasiimti visada reikia truputį mažiau, negu įsivaizduoji, kad tau reikės.
– Apibūdinkite idealiausias dienas iš savo skirtingo amžiaus gyvenimo tarpsnių: kokia tobuliausia diena, kai Jums 20, 45 ir 80 metų?
– Kai dvidešimt, idealiausia diena turbūt būtų su mylima mergina, 45-erių – su šeima, o 80-ies... Greičiausiai niekada nesužinosiu (šypsosi – aut. past.).
– Ar metams bėgant keičiasi Jūsų poreikiai?
– Poreikiai mažėja. Protas darosi ramesnis ir nebetrokšta to, ko man iš tikrųjų nereikia. Tai labai palengvina gyvenimą, nes nebeverti pats savęs blaškytis.
– Patarkite, kaip žmogui atrasti save, jei vis ieško ir neranda, nesuvokia savo paskirties, neturi tikslo gyvenime. Kaip pamatyti, ką turiu veikti gyvenime?
– Nesustoti ieškojus. Kartais, kai nežinai, ko nori, gali bent jau išsiaiškinti, ko tikrai nenori. Tai irgi gali būti ieškojimų pradžia.
– Geriausia mintis ar patarimas, išgirstas gyvenime.
– Nustok galvoti tik apie save.
– Skaudžiausia gyvenimo pamoka?
– Kai melavau pats sau.
– 2014 m. gruodį savo Facebooko profilio sienoje rašėte:
Prieš dvidešimt metų, panašią dieną kaip ši, aš pirmą kartą gyvenime pamačiau, kaip gimsta vaikas. Akušerė paėmė ant rankų kūdikį, nuprausė, lengvai pliaukštelėjo ir tada pirmą kartą atsimerkė tos didelės, mėlynos akys ir pasigirdo balsas. Nukirpau virkštelę ir paėmiau savo pirmagimę ant rankų.
Kurį laiką tiesiog žiūrėjome vienas į kitą, o tada padaviau ją mamai. Nieko gražesnio ir stipresnio nei iki, nei po to nesu patyręs. Pamenu, kaip dar kelias dienas nuo tos akimirkos stiprumo drebėjo rankos. Neiškeisčiau jos į jokią kitą. Sako: kai gimsta pirmas vaikas, tavo gyvenimas daugiau niekada nebebūna toks, koks buvo. Ir tai yra tiesa, nes jame atsiranda tas, kas yra tavo pratęsimas, dalis, rūpestis, džiaugsmas, nerimas, atsakomybė, meilė ir grožis. Ir tu niekada jau nebesi vienas, kas beatsitiktų.
Ar būti tėvu didelė garbė?
– Nežinau, ar tėvystė savaime yra garbė. Garbę žmogus privalo užsitarnauti. Ji neduodama tiesiog tik už tai, kad esi tėvas. Apie tėvystę visada sakiau ir sakau tą patį: vaikus auklėti reikia ne principu daryk, kaip sakau, bet nedaryk, kaip darau, o laikantis principo daryk, kaip aš darau.
Vaikų auklėjimas – tai savęs auklėjimas, nes moralizavimas niekada neduoda jokių rezultatų. Vaikai elgsis taip, kaip matė besielgiančius savo tėvus. Taigi, jeigu norite, kad jūsų vaikas nerūkytų, meskite tą cigaretę dabar pat!
– Geriausias patarimas, kurį tėvas gali duoti savo vaikui?
Eik paskui savo svajonę! Ne kieno nors kito.
– Prieš mirdamas aš kovosiu už gyvenimą, – teigia pasaulinio garso rašytojas Paulo Coelho. O ar Jūs kovojate už savo vietą po saule?
– Nežinau, ką turėjo omeny garsus rašytojas, bet aš manau, kad visada laimi tas, kuris neina į karą. Ką nors iš tikrųjų laimi ne kova, o taika.
– Jūsų mintys, kurios kitur netilpo, bet prašosi būti išsakytos?
– Jos paklius į naujas dainas.
Mes nieko kito neturime, tik čia ir dabar. Visa kita tėra iliuzija.
Kartais, kai nežinai, ko nori, gali bent jau išsiaiškinti, ko tikrai nenori.
Religija yra reikalinga tam tikrame žmogaus vystymosi etape, tačiau ateina laikas, kai žmogus išauga iš jos ir jau gali eiti pats.
