Duktė daug kartų maldavo mamą nebegerti

Peržiūrėdama savo pastaruosius prabėgusius 15 metų, prisimenu daugiau ašarų ir skausmo, nei tikros išgyventos laimės.

Ačiū, Mama, kad užauginai. Kartais ilgiuosi Tavęs. Negeriančios. Bet daugiau Tavo emocijų įkaite būti nebenoriu.<br>123rf nuotr.
Ačiū, Mama, kad užauginai. Kartais ilgiuosi Tavęs. Negeriančios. Bet daugiau Tavo emocijų įkaite būti nebenoriu.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ginta S.

Aug 5, 2015, 4:34 PM, atnaujinta Oct 21, 2017, 9:52 PM

Mano mylima talentinga mama vis paslysdavo alkoholio labirintuose, kaskart su ja klupau ir aš.

Tik tada buvau dar per jauna suprasti, kad neturėsiu galių įveikti šią baisią gyvenimus griaunančią ligą. Šventai tikėjau, kad savo meile, nuolatiniu rūpesčiu, knygose perskaitytais patarimais ir pavyzdiniu savo elgesiu (aukštais pažymiais baigta gimnazija, įgytas universitetinis išsilavinimas, prestižinis darbas, sėkmingos šeimos sukūrimas) atves mamą į protą, suteiks jai begalinės laimės ir pasitenkinimo gyvenimu. Klydau. Liga buvo stipresnė už mano pastangas.

Daug kartų maldavau mamos nebegerti, liedavau graudžias ašaras, jei ji vėl paslysdavo, gyvendavau euforijoje, kai mama suimdavo save į rankas ir kurį laiką negerdavo. Deja, sukomės tarsi užburtame rate. Gyvename 300 km. atstumu viena nuo kitos, tad padėti kaskart suklydusiai mamai man kainuodavo be galo daug laiko ir pajamų, neplanuotų kelių dienų atostogų ir geresnei ateičiai kauptų santaupų.

Po paskutinio mamos „lūžio“, kai sulaukiau greitosios pagalbos sesutės skambučio su prašymu įkalbėti užsispyrusią alkoholikę mamą pasirašyti sutikimą vykti į ligoninę, nes jos gyvybei gresia pavojus, supratau – LAIKAS ATSITRAUKTI.

Tai laikau savo didžiausia vidine pergale ir stiprybe. Nebeturiu jėgų kovoti su mamos liga. Man 30 metų, o aš vis dar „dirbu“ savo degradacijos link einančios alkoholikės mamos gelbėtoja.

Paleidau ją. Skausmingai, daug naktų viską gerai permąsčiusi, nutraukiau su ja visus įmanomus ryšius. Mamai išsiblaivius parašiau, kad daugiau taip gyventi nebeketinu. Ir vėliau bėgant mėnesiams nebeatsakiau į jos skambučius ir elektroninius laiškus. Daugelio akyse likau nesuprasta, kažkokia nedėkinga dukra. Tačiau giliai širdyje žinau, kad pasielgiau teisingai – sąžiningai savo ir savo artimiausio žmogaus – mylimo vyro – atžvilgiu.

Tam prireikė 15 metų ir daug skaudžios patirties, tačiau šiandien jaučiuosi laisva, stipri ir laiminga. Ačiū, Mama, kad užauginai. Kartais ilgiuosi Tavęs. Negeriančios. Bet daugiau Tavo emocijų įkaite būti nebenoriu.

***

Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Mano vidinė pergalė“.

Kiekvieno publikuoto rašinio autoriui leidykla „Obuolys“ padovanos po įdomią ir naudingą knygą, o geriausio rašinio autoriui ar autorei SPA VILNIUS padovanos 60 minučių trukmės ESPA aromaterapinį masažą su karštais akmenimis.

Jūsų istorijų laukiame iki rugpjūčio 30 dienos el. paštu gyvbudas@lrytas.lt. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.