Pirmieji tai turėtų pastebėti artimieji, o ne gydytojai, nes sutrikusios emocijos gali išduoti prasidėjusią psichikos ligą.
Yra įrodyta, kad per gyvenimą psichikos sutrikimus bent kartą patiria maždaug kas trečias išsivysčiusių šalių gyventojas. Gydytojai mano, kad žmogus paveldi polinkį susirgti tam tikra psichikos liga, tačiau ar ji atsiras, dažnai lemia nepalankūs psichologiniai bei socialiniai veiksniai.
Sunkiomis psichikos ligomis, kurios tęsiasi ilgus metus, tokiomis kaip šizofrenija, šizoafektiniai sutrikimai, suserga tik apie 1 procentas gyventojų.
„Sveikata kuriama visuomenėje, socialinėje aplinkoje, tai ne tik gydytojų užduotis, bet ir artimųjų, kurių šeimoje gyvena pacientas. Kuo anksčiau jie susirūpins savo artimojo sveikata, tuo anksčiau bus pradėtas efektyvus gydymas“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos vadovė profesorė Virginija Adomaitienė.
Visą mėnesį Lietuvoje vyko Atviros psichiatrijos renginiai, jų rezultatai buvo apibendrinti Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusioje diskusijoje, taip pat buvo atidaryta fotografijų paroda.
Profesorė V.Adomaitienė priminė, kad labai dažnai žmonės kreipiasi ne tik dėl savo savijautos, bet ir dėl savo artimųjų būsenos, kuri jiems kėlė įtarimų. Tokią išvadą padarė į Atvirosios psichaitrijos mėnesį įsijungę Kauno klinikų gydytojai rezidentai.
Net 10 dienų po savo darbo valandų jie be atlygio konsultavo anonimiškai žmones, kuriems to labiausiai reikėjo.
Stresas gali kurstyti įkyrias mintis žudytis
Ne vienoje tarptautinėje konferencijoje dalyvavusi profesorė V.Adomaitienė priminė, kad psichikos ligų priežastys dažnai slypi ne žmogaus viduje, o aplinkoje, kurioje jis gyvena.
Tai rodo tyrimai, kuriuose buvo siekiama nustatyti priežastis, dėl kurių Lietuvos gyventojai mėgina žudytis. Tyrimų išvados rodo, kad mėginimai žudytis yra susiję su neuroze ir stresu.
„Socialinė aplinka, kurioje gyvena šie žmonės, nėra jiems palanki. Mažinant savižudybių skaičių Lietuvoje pagrindinis pagalbos principas yra gerinti socialinę aplinką.
Mes, gydytojai, pasiruošę dirbti tada, kai mūsų prireiks, tačiau pirminė pagalba turi būti teikiama nemedicininiame lygmenyje“, – įsitikinusi profesorė V. Adomaitienė.
Visuomenėje – daug pykčio
Valstybinio psichikos sveikatos centro vadovė Onutė Davidonienė pripažino, kad visame pasaulyje skaudi problema – tai psichikos sutrikimai, kuriuos sąlygoja išoriniai veiksniai.
„Tai – nuotaikos sutrikimai, nerimas, depresija, valgymo bei miego sutrikimai. Yra duomenų, kad maždaug pusė Žemės rutulio gyventojų bent kartą per savo gyvenimą bent kartą patiria tokių negalavimų.
Mes visi esame pažeidžiami. Kita vertus, psichikos sveikata labai priklauso nuo mūsų pačių. Atmosfera, kuri šiuo metu vyrauja Lietuvoje, nėra gera“, – pabrėžė O.Davidonienė.
Psichikos negalią turintys asmenys sugeba prisitaikyti prie jiems nepalankios aplinkos.
Nors pasitaiko atvejų, kai jie pasielgia neadekvačiai, tačiau kitų žmonių reikalavimas kur nors juos iškelti rodo dar didesnį nepakantumą. Psichikos sveikatos specialistai pripažįsta, kad Lietuvoje daug pykčio, netolerancijos, grubumo, abejingumo vienas kitam.
Valstybinio psichikos sveikatos centras sulaukia įvairių skundų, vieną jų pasirašė keli vilniečiai, piktindamiesi, kad psichikos ligonis dažnai vakarais leidžia garsiai muziką, nes tik tokiu būdu jis sugeba nusiraminti. „Nejau jo negalima visam laikui kur nors uždaryti?“ – klausė savo laiške kaimynai, kurių laiptinėje yra ir psichikos negalią turinčio asmens butas.
O.Davidonienė neslėpė nusivylimo šiuo laišku, nes daug ką įmanoma uždaryti. Tačiau tokios priemonės nepadės keisti visuomenės požiūrio, o tik dar labiau skatins susvetimėjimą.
„Nė vienas žmogus nėra apsidraudęs nuo psichikos sutrikimo ir nėra garantuotas, kad to nepatirs“, – įspėjo gydytoja O Davidonienė.
Gydytoja psichiatrė siūlė atlikti tokį testą, pavyzdžiui, paklausti praeivių: „Ar norėtumėte, kad psichikos ligoniai turėtų visas teises ir būtų toleruojami?“ Nesunku atspėti atsakymą, nes jis dažniausiai būna teigiamas.
Jei klausimas bus suformuluotas kur kas asmeniškesnis, pavyzdžiui, „Ar norėtumėte, kad psichikos ligonis įsikurtų tame pačiame daugiabutyje, kuriame gyvenate, ar dirbtų tame pačiame darbe?“, dažniausiai atsakymas būna neigiamas.
Neretai liga užklumpa pačioje jaunystėje
Šiuo metu Lietuvoje veikia 27 psichikos ligoniams skirti dienos stacionarai, kur taikoma grupinė ir individuali psichoterapija, įvairios meno terapijos rūšys, o medikamentinis gydymas sudaro tik nedidelę gydymo dalį. Pacientai noriai lankosi tokiuose centruose, psichologinė ir emocinė pagalba šalyje nuolat plėtojama.
Nuo 1997 metų Lietuvoje psichikos neįgalieji gauna socialinės reabilitacijos paslaugas, šiuo metu tokių asmenų yra daugiau nei 4 tūkstančiai.
Kaip jaučiasi žmogus, kurį ištinka psichikos negalia? Į šį klausimą atsakydama Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos direktorė Algė Nariūnienė neslėpė, kad blogai, nes yra daug neįveiktų socialinių problemų.
Visuomenėje iki šiol vyrauja neigiamas požiūris į sergančiuosius psichikos liga. Šalyje yra 70 įstaigų, kuriose dirba neįgalieji, tačiau psichikos neįgalieji sudaro vos vieną procentą.
„Jei sveiki asmenys padaro nusikaltimą, žiniasklaida skiria kur kas mažiau dėmesio nei tais atvejais, kai nusikalsta psichikos ligonis. Tačiau statistika rodo, kad Lietuvoje vos 2 proc. visų nusikaltimų kaltininkai – psichikos neįgalieji.
Kai vienas vilnietis grasino susprogdinti Prezidentūrą, daug žurnalistų siekė iš manęs gauti interviu, nors tas asmuo netgi nepriklauso prie psichikos neįgaliųjų“, – priminė A.Nariūnienė.
Pacientai dažnai tampa greitųjų kreditų aukomis
Neretai psichikos liga užklumpa jaunystėje, kai žmogus dar nespėja įsigyti profesijos, neturi darbo stažo, todėl neįgalumo pensija dažnai nesiekia nė 100 eurų.
Daug įvairių keblių situacijų kyla ir dėl greitųjų kreditų, kai psichikos neįgalieji neįvertinti savo galimybių.
Nesugebėdami grąžinti greitojo kredito, šie žmonės neretai viską praranda ir atsiduria gatvėje, jiems prieglobsčiu tampa nakvynės namai.
Lietuvoje nėra apsaugoto būsto programos. Taip pat trūksta vadinamųjų savarankiško gyvenimo namų, kur prižiūrimi specialistų galėtų oriai gyventi psichikos neįgalieji, nes kitose šalyje tokia globa yra norma.
Dėl psichikos ligos atkryčių ir konfliktų šeimose palūžta ir neįgaliųjų artimieji. Šeimai iširus, tokie žmonės jaučiasi palikti likimo valiai, jie ima piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais ir narkotikais. Psichikos neįgalieji tampa narkotikų kurjerais.
Tačiau iš 24 tūkstančių žmonių, kuriems nustatyta psichikos liga, yra ir tokių, kurie sugebėjo baigti aukštąjį mokslą, sukurti šeimą ir auginti vaikus.
O kas neturi tokių galimybių, gali gauti socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugas.
„Mes stengiamės padėti tokiems žmonėms integruotis į darbo rinką. Sakoma, kad visos ligos ateina dėl meilės stokos, mylėkime ir gerbkime tuos, kuriuos vargina psichikos liga, nes nuo šios ligos nėra apsaugotas nė vienas žmogus“, – sakė A.Nariūnienė.
