A.Matis tuo metu buvo 19-ka, ji pradėjo studijuoti Kolorado universitete, rašo „Daily Telegraph“. Ji pasikvietė kitą studentę ir du vaikinus iš universiteto. Jaunuoliai kartu žiūrėjo filmą „Pusryčių klubas“.
Kai filmas baigėsi, kambaryje mergina su vienu iš vaikinų galiausiai liko tik dviese. Jis užšoko ant A.Matis.
„Girdėjau, kaip mano šortų saga atsimušė į grindis, buvau sustingusi, – prisiminė ji. – Liepiau jam liautis. Tačiau tai tikriausiai pasakiau per tyliai. Geriau jau būčiau jam spyrusi ar ėmusi rėkti.“
Kai viskas baigėsi, ji paprašė prievartautojo nakvoti jos kambaryje.
„Aš beviltiškai troškau manyti, kad pati to norėjau, troškau galvoti, kad viskas gerai, – prisipažino A.Matis. – Jis atsakė, jog visai pakvaišau.
Jis suprato, ką padarė.“
Mergina po kelių savaičių apie įvykį pranešė universiteto vyresnybei, tačiau išprievartavimo įkalčiai jau buvo seniai dingę. Ir pati A.Matis, ir jos užpuolikas paliudijo, tačiau nieko nesigavo.
Tik neseniai suprato save
Mergina ilgą laiką jautėsi pasimetusi. Ji paliko universitetą ir jėgų sėmėsi iš vienatvės.
A.Matis leidosi į kelionę, kuri jos vos nepražudė: ji kalnais nuėjo 4265 tūkst. kilometrų – nuo Meksikos iki Kanados. Mergina vos nemirė iš bado.
Ji vėliau susitiko su vyru, kuris ją išmokė ir vėl pasitikėti žmonėmis.
A.Matis parašė atsiminimų knygą „Girl in the Woods“.
Ji tik neseniai, būdama 25-erių, suprato, kodėl pakvietė užpuoliką atgal į savo lovą. Seksualinės prievartos aukos taip pasielgia dažnai.
Ji susipažino su daugybe moterų, kurios irgi prašė prievartautojų pasilikti.
„Pasirodo, tai – labai dažna reakcija, – atskleidė A.Matis. – Daugybė merginų nori, kad jas išprievartavęs vaikinas su jomis vėliau elgtųsi gražiai.
Jei išprievartavimą vadini tikruoju jo vardu, tu pripažįsti, kad įvyko kažkas siaubingo, ir tai visiems laikams pakeis tavo gyvenimą. Tai – labai baisu.
Savaime suprantama, kad po tokio įvykio nori manyti, kad nieko panašaus nebuvo. Tačiau vėliau supranti, kad tai neįmanoma.“
Išprievartavo jos pačios vaikinas
Tai supranta ir Helen Alison. Ją išprievartavo jai artimas žmogus. Mergina taip pat bandė apsimesti, kad nieko neįvyko, tačiau vėliau suprato, kad klydo.
H.Alison buvęs vaikinas ją ne kartą išprievartavo, tačiau jie toliau draugavo.
„Jis mane vertė mylėtis, – sakė ji. – Jis priversdavo mane jaustis siaubinga mergina, nes nenorėjau sekso.
Jis verkdavo, jei atsakydavau ne, ir rėkdavo ant manęs. Jei vis vien nepasiduodavau, jis prievarta gaudavo tai, ko norėjo.“
Mergina taip ilgai tylėjo, nes nesuprato, kad ją prievartauja.
„Dėl aplinkybių ilgą laiką nemaniau, kad tai – seksualinė prievarta, – prisipažino H.Alison. – Tai nutiko su žmogumi, kuris, mano nuomone, mane mylėjo.
Tuo metu nesupratau, kas vyko iš tikrųjų. Netinkamai vertinau situaciją, nes jis nesielgė taip žiauriai, kaip prievartautojai, apie kuriuos girdime per žinias.“
Visa laimė, H.Alison po kiek laiko pakeitė savo nuomonę, ir dabar yra laiminga. Ji šiuo metu padeda kitoms merginoms, kurios patyrė panašią situaciją.
Nori atitolti nuo prisiminimų
Pasak psichoterapeutės Jackie Nugara iš Sidnėjaus, yra daugybė aukų, kurios į seksualinę prievartą reaguoja taip pat, kaip A.Matis.
„Jos ieško būdų atitolti nuo skausmingų prisiminimų, – teigė ji. – Seksualinės prievartos aukos būna šokiruotos.
Žmonės su traumomis bando susidoroti skirtingai.“
A.Matis pasidalindama savo istorija nori padėti kitiems. Jos memuarai bus paversti serialu.
„Bijojau žmonių reakcijos, – prisipažino ji. – Maniau, kad jie manęs visiškai nesupras.“
Parengė Dorotėja Noreikaitė
