37 proc. žmonių atsakė, jog tiki, jog yra namų, kuriuose vaidenasi, o netgi 41 proc. apklaustųjų manė, jog būna žmonių, kurie turi paranormalių galių, rašo businessinsider.com.
Kyla klausimas – kodėl tikime paranormaliais reiškiniais, net jei nėra jokių įrodymų?
Pasak Barry'o Markovsky'o, sociologo iš Pietų Karolinos universiteto JAV, daugybė žmonių tiki vaiduokliais, nes taip užprogramuotos jų smegenys.
Smegenys ieško modelių, kuriais galėtų paaiškinti dviprasmišką informaciją.
„Vaiduokliai beveik visada pastebimi dviprasmiškomis sąlygomis – pavyzdžiui esant prastam apšvietimui arba tada, kai žmogus mieguistas, ir jo jutimo organai veikia ne taip gerai, – aiškino B.Markovsky'as. – Be to, paranormaliomis būtybėmis tikintys žmonės jas paprastai pamato ten, kur jų tikisi – tarkim tariamai vaiduoklių pilnuose namuose.
Jei kažko ieškote, padidėja tikimybė, kad tai rasite.“
Žmogaus smegenys užprogramuotos ieškoti paaiškinimų visiems įvykiams.
Tikintys jaučiasi nelaimingesni
Žmonės tiki skirtingais dalykais, tačiau labiausiai paplitęs tikėjimas – vaiduokliais.
Taip gali būti todėl, kad yra susiję su tikėjimu pomirtiniu gyvenimu, svarbiu daugumos religijų principu.
„Tikėjimas paranormaliais reiškiniais taip pat patenkina mūsų troškimą kontroliuoti pasaulį, – sakė skeprikas Benjaminas Radfordas. – Mes bijotume pasaulio, kuriame vyksta nepaaiškinami reiškiniai.“
Kai Afrikos gilumoje buvo atlikta apklausa, paaiškėjo, kad pusė tenykščių gyventojų tiki raganyste. Pastarieji dažniau nei netikintys raganystėmis teigė, jog jaučiasi nelaimingi.
2008-aisiais atliktas tyrimas parodė, kad paranormaliais reiškiniais labiau linkę tikėti vieniši žmonės.
Ieško paklydusių dvasių
Savaime suprantama, yra dar viena žmonių grupė: jie tiki vaiduokliais dėl tos pat priežasties, dėl kurios kiti žiūri siaubo filmus ar kviečiasi Kruvinąją Merę – juos traukia jaudulys, kurį jie patiria.
Pasak B.Radfordo, žmonės tai daro, nes žino, kad jiems negresia tikras pavojus.
Tačiau nepaisant to, jog manoma, kad vaiduokliai yra baisūs ir nori mums pakenkti, atsiranda žmonių, kurie jų ieško.
Dauguma ieškančių vaiduoklių žmonių įsivaizduoja, kad jie yra kažkas panašaus į pomirtinio eismo reguliuotojus – jie mano, kad vaiduokliai nėra blogi: jie – tik pasiklydę dvasios, nerandančios kelio į pomirtinį pasaulį.
„Jei jus iš tikrųjų gąsdintų vaiduokliai, neitumėte jų ieškoti,“- teigė B.Radfordas.
Prie to prisideda ir televizijos laidos apie vaiduoklių medžioklę – jose labai mažai skepticizmo.
Viskas gerai, jei jos žiūrimos tik pramogai, tačiau ne visi per televiziją rodomi dalykai yra tiesa.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
