Ir iš tiesų, sunku įsivaizduoti gyvenimą be socialinių tinklų. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad darbingo amžiaus žmonės atnaujinimus socialiniuose tinkluose tikrina kas septynias minutes. Ar tai nėra žalingas įprotis ir priklausomybė? Apie socialinių tinklų madą, beribį nuotraukų kėlimą ir tikėjimąsi sulaukti dėmesio papasakojo psichologas Andrius Kaluginas.
Noras atrodyti geriau – normalus
Psichologas tikino nemanantis, kad nuotraukos socialiniuose tinkluose išduoda menkavertiškumą. „Tai didžiulė globali tendencija – žmogus nori būti matomas. Kai žmogui reikia dėmesio ir jam nepakanka santykių realiame gyvenime, jis persikelia į socialinius tinklus. Kai kuriais atvejais norima tiesiog pasirodyti, pasigirti, o kitais – tikimasi sulaukti malonių komentarų ir dėmesio“, – aiškino vyras.
A.Kaluginas tikino, kad noras parodyti save yra normalus bene visais atvejais. „Noras parodyti savo gražų vaiką arba išdaigas krečiantį augintinį, yra visai suprantamas. Juk kiekvienu atveju atsiranda ir draugų, kuriuos tai sudomina. Toks elgesys tikrai nėra liguistas ir jokiu būdu neišduoda gilios vienatvės“, – sakė jis.
Šiais laikais jaunimas dalijasi nuotraukomis, kurias koreguoja specialiomis programomis. Apie jas psichologas taip pat turi nuomonę. „Noras atrodyti geriau nei atrodome realiame gyvenime yra visiškai normalus. Iš esmės, jei žmogus yra normalus ir neturi mazochistinių bruožų, jis tikrai stengsis viešumoje atrodyti geriau nei paprastai. Tai normalu ir žmogiška. Jei privačioje aplinkoje galime būti pasišiaušę, su chalatu ir vilnonėmis kojinėmis, tai į teatrą mes puošiamės. Net ir socialinių tinklų nereikia – visiems svarbu viešumoje gerai atrodyti“, – aiškino specialistas.
Kompiuterinės programos – kaip kosmetika
Pasak A.Kalugino, veidus ir kūno formas gražinančios kompiuterinės programos prilygsta kosmetikai. „Kosmetiką moterys naudoja norėdamos geriau ir gražiau atrodyti – aš tame nematau jokio iškrypimo. Lengvai nuotraukose maskuojami trūkumai ar atskleidžiami privalumai – tai tarsi virtuali kosmetika“, – sakė jis.
Psichologas įsitikinęs, kad vis daugėja žmonių, kurie nebesinaudoja socialiniais tinklais arba tiesiog ištrina iš jų savo anketas. „Tokie žmonės tinklus vadina šlamštu ir laiko gaišimu. Žmonės, kurie iš ten išeina, sako, kad tai – paprasčiausias šiukšlynas. Jaunimui, žinoma, ten gerokai patogiau bendrauti, tačiau brandūs žmonės vertina savo laiką ir laisvalaikį“, – sakė specialistas.
Jis pridūrė, kad žmonės, kurie visai neturi susikūrę anketų socialiniuose tinkluose, tikrai gali paaiškinti, kodėl to nė neketina daryti. „Jie turi logiškų priežasčių ir argumentų, kodėl daro vienaip ar kitaip. Baimės būti priklausomam čia nėra – 14-metis gali bijoti, kad mama atims telefoną arba išjungs internetą namuose, tačiau suaugęs žmogus nebijo – jis tiesiog tinkamai įvardija argumentus“, – aiškino A.KaluginasSocia. .
