Gedulas dėl Paryžiaus „Facebook“: nuoširdumas ar dėmesio stoka?

Po teroro išpuolio Prancūzijoje, socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės puolė keisti savo profilio nuotraukas į tokias, kuriose pirmame plane matyti Prancūzijos vėliava. Šiai iniciatyvai neliko abejingi ir žymūs Lietuvos žmonės, kurie, pasikeitę profilio nuotraukas, solidarizavosi su teroro aukų artimaisiais ir tokiu būdu išreiškė skausmą dėl įvykių Prancūzijoje.

Terorizmui Paryžiuje neliko abejingi žymūs Lietuvos žmonės.<br>„Facebook“ nuotr.
Terorizmui Paryžiuje neliko abejingi žymūs Lietuvos žmonės.<br>„Facebook“ nuotr.
Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis.
Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis.
Daugiau nuotraukų (2)

Gerda Morozovienė

Nov 16, 2015, 3:37 PM, atnaujinta Oct 4, 2017, 5:22 AM

Toks solidarumas ir bendrystės jausmas suvienijo socialinių tinklų naudotojus, tačiau atsirado ir tokių, kuriuos papiktino nuotraukų keitimo akcija. Jie tvirtino, kad gedulo akcijos socialiniuose tinkluose beprasmės ir niekam nereikalingos, o pasikeitusieji profilio nuotraukas – paprasčiausi naivuoliai, pasiduodantys masinei isterijai.

Ar tai tiesa? Socialiniuose tinkluose išplitusią gedulo išraišką pakomentavo psichologas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis.

Solidarumo išraiška

Ar prasminga socialiniame tinkle reikšti skausmą dėl teroro aukų? „Keisdami nuotraukas į Prancūzijos vėliavą, žmonės bando išreikšti solidarumą su Prancūzija ir psichologiškai priešinasi terorizmui“, – aiškino G.Navaitis.

Jis teigė, kad patys teroro aktai yra tam tikros „žinios“ siuntimas pasauliui. „Lyginant terorų metu žuvusių aukų skaičių su tais, kurie žūsta kariniuose veiksmuose, turėtume sutikti, kad dėl karinių veiksmų žmonių žūsta gerokai daugiau. Tačiau svarbiausias niuansas yra tai, kad terorizmas daro didžiulį poveikį visuomenės psichologinei būklei“, – tikino specialistas.

G.Navaitis sakė, kad nuotraukų keitimas ir viešas gedulo demontravimas tėra atsakas ir noras parodyti, kad terorizmas nepaveikė visuomenės. „Ar tai daroma masinėse informacijos priemonėse, ar demonstracijose, ar socialiniuose tinkluose, nėra svarbu. Svarbiausia, kad būtų parodytas aiškus atsakas, kad visuomenė neatsisako savo veiksmų ir vertybių“, – aiškino profesorius.

Kiekvieno žmogaus pasirinkimas

Ką išgyvena žuvusiųjų artimieji, matydami, kad nors virtualiai, tačiau kartu su jais gedi visas pasaulis? „Žmogui, kurio artimasis žuvo dėl teroro akto, jokio palaikymo nebus per daug. Jokios demonstracijos niekada nekompensuos skausmo, kurį sukelia artimojo praradimas“, – sakė jis.

Nors atrodo, kad nuotraukos pakeitimas į Prancūzijos vėliavą ir noras tokiu būdu užjausti nukentėjusius teroro akto metu – pagrįstas ir aiškus, visgi atsirado manančių, kad tai – dėmesio stoka.

„Yra įvairių žmonių ir visi turi teisę išsakyti savo nuomonę. Kai bet kuris pasakymas yra paremtas atmetimu ir nėra jokio kito siūlymo, jis nėra vertingas ir svarbus. Nesu linkęs abejoti gerais žmonių norais, jeigu jie sugalvoja bent kokiu nors būdu išreikšti palaikymą ir solidarizuotis su nukentėjusiais. Uždegta žvakelė ar padėtos gėlės prie ambasados yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas išreikšti solidarumą.

Ginčytis, ar padėti rožę, ar pakalnutę, mano manymu, tėra dalies mūsų visuomenės noras atkreipti į save dėmesį ir bandymas nurodyti, kaip reikėtų elgtis kitiems“, – aiškino profesorius ir tikino, kad daug naudingiau vietoj pasipiktinimų pateikti pasiūlymų, kokiu būdu galima išreikšti užuojautą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.