Saulėtą popietę su kolega išėjome į Vilniaus gatves nešini smulkiųjų pinigų pintinėle ir plakatu su užrašu: „DALINU PINIGUS. IMKITE, JEI REIKIA“.
Pinigų imti nesiryžo
Vilniaus gatvė gana judri – čia nuolat zuja įvairaus amžiaus žmonės. Jaunimas po pamokų ar paskaitų užsuka į parduotuves saldumynų, o solidžios damos Vilniaus gatve žygiuoja tarsi podiumu. Ten nemažai ir vyresnio amžiaus žmonių, einančių į banką, bažnyčias ar tiesiog ketinančių pasivaikščioti išpuoštomis sostinės gatvėmis.
Per pirmąsias eksperimento minutes paaiškėjo, kad jei stovėtume vienoje vietoje ir patys neprieitume prie žmonių, nė vienas iš jų nesiryžtų iš pintinėlės paimti pinigėlių. Joks plakatas, ant kurio didelėmis raidėmis parašytas tekstas apie dalinamus pinigus, daugelio nesudomintų.
Pabandėme patys eiti ir pasisveikinti su vilniečiais. „Laba diena, artėja šv. Kalėdos – gal reikia pinigėlių pirkiniams?“ „Laba diena, daliname pinigus – gal reikia?“
Į tokius mūsų klausimus dauguma vilniečių numodavo ranka išreikšdami, kad jiems tikrai nieko nereikia. Griežtai siūlytų pinigų atsisakydavo vidutinio amžiaus darbingi asmenys arba stilingai apsirengęs jaunimas. Kiekvienas paaiškindavo, kad jiems užtenka tų, kuriuos turi patys.
Pinigus paaukos bažnyčiai
Labiausiai sujaudino kelios senjorės. Viena jų, išgirdusi raginimą paimti pinigų bandelei su arbata, ėmė pasakoti savo istoriją apie palaidotą sūnų ir kitą, gulintį ligos patale. Garbaus amžiaus moteris pažadėjo už mūsų gerumą užpirkti mišias ir pasimelsti bažnyčioje. Mūsų paraginta ji pasiėmė du eurus ir su šypsena nuėjo.
Kita garbaus amžiaus moteris po ilgų įkalbinėjimų irgi neatsisakė kelių eurų. Ji teigė, kad už juos nusipirks gardesnės arbatos šaltą žiemos dieną.
Pozityviai nusiteikusi prie mūsų stabtelėjo stilingai atrodanti mergina. Paraginta iš pintinėlės paėmė 50 centų. Paklausta, kur ketina juos panaudoti, mergina atviravo, kad ketina eiti į dėvėtų drabužių parduotuvę ir prie turimų pinigų prisidės ir iš pintinės paimtus centus.
Eksperimento rezultatas nustebino – sostinės gyventojai nėra gobšuoliai! Pamatę dalinamus pinigus jie neskubėjo jų imti, negriebė iš rankų ir nesišvaistė nemaloniomis replikomis – anaiptol, šypsojosi, o paėmę kelis centus „dėl juoko“, kaip sakė vienas praeivis, linkėjo gražios dienos.
Ir vis dėlto labai norėtųsi tikėti, kad vilniečiams nereikia pinigų ir jiems tikrai pakanka to, ką turi savo piniginėse. Nors, esu tikra, kad jei gatvėje būtų padėta pintinaitė ir nereikėtų megzti kontakto su pinigus dalinančiu asmeniu, žmonės pinigus būtų išgraibstę akimirksniu.
Psichologas: „Imdami žmonės jaučiasi skolingi“
Psichologas Marius Daugelavičius įsitikinęs, kad toks vilniečių elgesys visai normalus.
„Žmonės galvoja, kad juos, liaudiškai tariant, „išdūrinėja“. Jie paprasčiausiai netiki, kad kažkas gali duoti pinigus, todėl ima galvoti, kad kažkas bando apgauti ar smagiai pokštauja.
Juk dažnai romų tautybės žmonės siūlo kažką padovanoti, o vėliau vejasi, prašydami pinigų, liepdami susimokėti.
Žmonės netiki, kad kas nors gali būti gero, nemokamo, o ypač pinigai. Visi galvoja, kad pinigus reikia užsidirbti sunkiu darbu ir kad jų niekas dykai nedalina“, – aiškino jis.
