Ačiū, organizavimas buvo puikus, – šypsosi ir linkčioja dalyviai, nors ką tik aptarė, koks birzgalas, o ne kava, nuobodžios kalbos ir nevykę pramogos. Aš irgi šypsausi, linkteliu galva ir mandagiai sakau: „ačiū už kvietimą, buvo smagu“. Lengvu mostu įsipinu į bendrą melo voratinklį.
Kaip reikalai? – Normaliai. Kaip sutari su vyru? Puikiai. Kaip tavo sūnus? Gerai, sesijai ruošiasi. Kaip reikalai darbe? Viskas gerai. Kaip savaitgalis? Nuostabus.
Statusai Facebook‘e: A.J. jaučiasi puikiai, D.L. jaučiasi laimingas, E.R. jaučiasi nuostabiai, pasakiškai... etc. Viskas visiems taip gerai, tiesiog nerealiai. Nerealiai tiesiogine šio žodžio prasme.
Šios mini scenos yra tarsi vienos dainos posmai. Žodžiai skiriasi, o melodija – ta pati ir skamba taip: Būk malonus, būk mandagus, nesakyk kas nepatinka, nebūk bjaurus, neužkrauk savo rūpesčių kitiems. Būk malonus ir dėk savo nepasitenkinimą ar kitus jausmus, kur nori.
Buvo laikai, kai dauguma vaikščiodavo niūriais veidais ir pernelyg nesistengė būti malonesniais. Kai kurie vis dar tuose laikuose tebegyvena. Kiti išmoko būti amerikietiškai maloniais: pakelti lūpų kampučius į šypseną, mandagiai kalbėti ir šiukštu nieko blogo neišleisti iš savo vidaus. Aš iki šiol sau neatsakiau, ką man mieliau sutikti: ar natūralų šiurkštumą, ar dirbtinę šypseną, po kuria nesimato žmogaus.
„Jūs visi tokiais maloniais, gera linkinčiais veidais, – dalinosi savo įspūdžiu kolegė psichoterapeutė iš Rusijos, neseniai atvykusi dirbti į Lietuvą. – Pirmais mėnesiais aš nesupratau, kas vyksta, maniau, kad man tokie klientai pasitaiko. Po to supratau, kad jūs visi tokie.“ Taip, mes tokie, užsidėję malonių žmonių kaukes, bet prie kaukių reikėtų pridėti užrašą: „buvimas maloniu gali pakenkti jūsų sveikatai“.
Sakysite, juk mažame, nekaltame mele nėra nieko blogo. Jei nutylėjau savo nuomonę, padavėjai nuotaika nesugedo, aš likau baltas, pūkuotas ir malonus klientas. Tačiau ar tikrai? Vienas veiksmas, o nukentėję – du. Pirmiausiai, stengdamiesi sutramdydami suirzimą ir nepasitenkinimą, nuodijame save. Kuo daugiau jausmų, tuo sunkiau su jais tvarkytis, tuo „garo nuleidimo“ būdai darosi drastiškesni ir sunkiau suvaldomi. Tuo daugiau įtampos.
Susikaupusį piktumą ar kitus stiprius jausmus, kuriuos nežinia kaip išreikšti, iškrauname kaip kas mokame. Kažkas apsiverkia. Kažkas pakelia balsą ten, kur nebijo būti nemalonus. Kažkas suserga sloga ar skrandžio opa. Kažkas pavojingai aplenkia lėčiau važiuojantį.
Kažkas papila purvą anoniminiuose interneto komentaruose. Naktį išsuka mašinos ratų ventilius kaimynui, kuris vis stato savo automobilį į svetimą vietą. Kažkas išgeria. Pakelia ne tik balsą, pakelia ranką prieš silpnesnį. Toks jausmų iškrovimas tuokart pakeičia mūsų būseną ir aplinkinį pasaulį – tačiau ne į gera. Gavę pykčio pliūpsnį niekuo dėti aplinkiniai perduoda jį toliau kaip karštą bulvę, dar savo „magaryčių“ pridėję.
Nutylėdami mes atimame šansą iš kito žmogaus. Gal jis būtų elgęsis kitaip, tačiau jis nežinojo, kas netinka ir toliau nežino. Jis toliau darys taip pat, juk viskas buvo puiku, o nepasitenkinimas toliau kaupsis. Čia galima pradėti aimanuoti: viskas blogai ir niekas nesikeičia. Kaip, po galais, keisis, jei viskas gerai? Tuo pačiu atimame šansą ir iš savęs: gauti tai, ko mums iš tiesų reikia. Sustabdome pokytį.
Savo tiesos pasakymas keičia situaciją – galbūt ne visada, galbūt ne iš karto. Viešai labiau matomi didesni ryškūs dalykai: pavyzdžiui, Beatos Tiškevič Hasanovos iniciatyva „Moterys kalba“ paskatino moteris drąsiau kalbėti apie savo jausmus, savo santykį su kūnu. Atviras pasakojimas apie tai, kas vyksta LMTA sujudino drumstus vandenis akademijos viduje. Maži dalykai nepatenka į žiniasklaidą, tačiau ir vandenynas susideda iš lašų.
Gali būti, kad šioje vietoje susidursime su savo nemokėjimu suvaldyti emocijas, išsakyti nemalonius dalykus neįžeidžiant kito žmogaus, baime kalbėti apie blogybes viešai. Norisi pasakyti, kad išvargino ilga eilė, kad sunku, o ištrūksta: „kas čia per betvarkė?“.
Treniruojantis įgūdis stiprėja ir gerėja. Būti tikru visai paprasta: patinka – pasakyk; nepatinka – pasakyk; nori – paprašyk; nenori – sakyk „ne“; reikia pagalbos –paprašyk; neaišku – paklausk; nori kad suprastų, paaiškink. Tik tiek.
