Kai Justinas Bondas (42 m.) savo „Vespa“ važiuoja pro Miuncheno (Vokietija) centre įsikūrusį barą, jis nelieka be dailiosios lyties atstovių dėmesio.
Filadelfijoje gimęs J.Bondas, kuris savo įspūdingą pavardę gavo iš amerikiečio tėvo, šalmą prispaudęs po pažastimi, o ranka perbraukęs per vešlią rudų plaukų ševeliūrą, pravėrė baro duris.
Prie vieno stalo sėdėjo dvi moterys. Viena jų, J.Bondui praėjus pro šalį, sušnibždėjo kitai: „Pamiršk jį. Šis vyras niekada nebūna vienas.“
Bet moteris apsiriko. Justinas jau treji metai vienišius – prieš tiek laiko subyrėjo jo vėliausia partnerystė. Nuo tada jis kartkartėmis susitinka su moterimis, su kuriomis susipažįsta internete. Bet jam skirtosios miunchenietis kol kas nerado.
Vienišių – vis daugėja
J.Bondas – tik vienas iš 15 milijonų Vokietijoje gyvenančių vienišių. Partnerystės ryšiais nesusaistytas kas penktas, o didmiesčiuose – kas ketvirtas šalies gyventojas. Vienišių skaičius nuolat auga.
Pastaruoju metu tyrėjai ir sociologai stengiasi išsamiau išanalizuoti žmonių, priskiriamų vienišiams, grupes.
Tai ir 20-metis studentas, ir 70-metė našlė, ir vaiką auginanti iš socialinės išmokos gyvenanti moteris ar karjerą pasirinkusi ir motinystės atsisakiusi dailiosios lyties atstovė.
Dėl to atsiranda vis naujų vienišių pogrupių. Pavyzdžiui, vienam iš tokių – „Mingle“ (išvertus iš anglų kalbos reiškia „susilieti“) – priskiriami turintys oficialų vienišių statusą, bet tuo pat metu palaikantys ryšius su daugeliu moterų. Tačiau tai nėra partnerystė.
„Mingle“ kategorijai draugai priskiria Stefaną Sulistyo (36 m.). Prieš pusantrų metų nutraukęs savo ilgalaikę partnerystę, dabar jis vienu metu bendrauja su daugeliu moterų.
„Man nereikia jų ištikimybės, bet ir nė viena neturi nė mažiausios teisės į mane. Susipažinęs su moterimi jai atvirai pasakau, kad neieškau nuolatinės partnerės. Kai kurioms tai nepriimtina, o kitos ieško to paties.
Mano santykiams negalioja visuomenės žaidimo taisyklės, jas nustato moteris ir aš“, – sakė Miunchene gyvenantis informatikos specialistas S.Sulistyo.
Tik kartais, kai jis mato jaunus tėvus su atžalomis, jį apima didelis šeimos ilgesys, nes vis dėlto jis trokšta kada nors tai turėti.
Tas „kada nors“ bus tuomet, kai S.Sulistyo ras savo gyvenimo moterį.
Bet tinkamos tiek moters, tiek vyro paieškos nėra lengvos.
„Visus savo norus ir troškimus siejame su vienu vieninteliu asmeniu, kuriuos jis turi išpildyti. Tad nieko stebėtina, kad dėl pernelyg didelių lūkesčių ir vilčių, siejamų su partneryste, ji dažnai žlunga“, – įsitikinęs informatikas.
Pasirenka vienatvę
Esama ir kitokios vienišių kategorijos – „Silver Single“ („Sidabrinis vienišius“), kai po sidabrinių vestuvių poros pasirenka gyvenimą be partnerio. Kai filmų scenarijų autorės Katrin Ammon (57 m.) jausmai savo jaunystės meilei po 27 bendro gyvenimo metų išblėso, ji nusprendė išsiskirti ir visą dėmesį bei pastangas skirti karjerai.
Ir jai pavyko: per televiziją nuolat rodomi pagal jos scenarijus sukurti filmai. Pradžioje buvo nelengva – Katrin buvo užvaldžiusi panika, nes teko vėl išmokti būti vienai.
„Nepriklausau užkietėjusioms vienišėms“, – prisipažino K.Ammon.
Moteris užsiregistravo interneto pažinčių svetainėje, bet iki šiol nerado tokio, dėl kurio suspurdėtų širdis.
Ji netrokšta partnerystės tik dėl to, kad nebūtų viena, – svarbu susirasti giminingą sielą. Ir tik šiuo atveju Katrin pasirengusi atsisakyti savo laisvės.
Pasak televizijos filmų scenarijaus autorės, vienišės gyvenimo būdas padėjo jai atrasti kai ką labai gražaus ir svarbaus – save.
Tipiško vienišiaus nėra. Tokia psichologų ir sociologų nuomonė.
„Vienišius yra tas, kuris save vadina vienišiumi“, – aiškino sociologas Stephanas Baasas.
Bet atliktos studijos nustebino tyrėjus – ypač atsakymas į pagrindinį klausimą, kokia partnerystė gali suteikti didžiausią laimę.
Pasirodo, priešingai nei paplitusi nuomonė, vienišiai nesijaučia mažiau laimingi nei tie, kurie gyvena poromis.
Pagal laimės skalę nuo 1 iki 4 sutuoktinių laimės indeksas yra 3,3, vienišių – 3,2, išsiskyrusiųjų – 2,9, našlių – 2,9.
Sociologas Stefanas Hradilas pastebėjo dvejopą aplinkinių požiūrį į tuos, kurie neturi partnerio.
Jiems ir pavydima laisvės, savarankiškumo, bet kartu juos užjaučia dėl vienišumo.
Bet gailesčio vienišiams tikrai nereikia. Dauguma vienišių patenkinti tuo, kaip susitvarkė savo gyvenimą. Tyrėjų studijos atskleidė, kad gyvenantys po vieną tik kiek mažiau jautėsi vieniši nei turintys partnerius.
„Dauguma vienišių labai aktyvūs, turi daug bičiulių ir su jais aktyviai bendrauja“, – sakė sociologas S.Hradilas.
Jo nuomone, požiūris į vienišius kaip keistuolius ir nesugebančius užmegzti partnerystės yra neteisingas.
Tiesa, vis dažniau pasigirsta balsų, teigiančių, kad būtent šie žmonės gali palaidoti visuomenę.
Tie, kurie nepuoselėja tradicinės šeimos sampratos ir nepalaiko pagal ją kuriamo modelio tėvas–motina–vaikas, prisideda prie žemiausio pasaulyje gimimų rodiklio. Tai būdinga ir Vokietijai.
Ieško priežasčių
Kas lemia, kad jis ar ji neranda partnerio?
Šio klausimo veikiausiai neišvengė niekas, ant kurio rankos nėra sutuoktuvių žiedo.
Tradiciškai susiklosčiusią nuomonę apie keistuolius vienišius tyrėjai paneigė savo sukauptomis žiniomis ir patyrimu. Vienišius ieško savo šeimos – savo draugus padaro savo giminaičiais.
Tilburgo (Olandija) universiteto studija atskleidė, kad vienišiai vyrai per mėnesį net 14 kartų bendravo su savo bičiuliais. Kai jie sukurdavo šeimas, šis skaičius sumažėdavo perpus.
Vis dėlto dėl ko sudūžta didžioji meilė? „Paradoksalu, bet kaip tik daugeliui būdingas noras bendrauti ir polinkis į labai romantiškus santykius padaro juos vienišiais“, – teigė sociologas S.Hradilas.
„Mano reikalavimai partneriui pernelyg dideli“, – taip dažniausiai moterys atsako į klausimą, kodėl gyvena be antrosios pusės.
Pastaroji priežastis vyrams yra tik trečioje vietoje.
Jie mano, kad drovumas – kur kas didesnė „nuodėmė“ kelyje į laimę.
Intelektuali, žavi, nepriklausoma, atvira pasauliui, trykštanti humoru – tokios partnerės pageidauja stiprioji lytis.
Būtent tokią moters charakteristiką atitinka netoli Miuncheno gyvenanti Christiane Rauert (55 m.). Perkopusi 30-metį, ji pasigimdė vaiką, auklėjo jį viena. Tuo pat metu dirbo vieno iš žurnalų grafike ir kopė karjeros laiptais.
„Turėjau pakankamai pinigų ir galėjau sukurti sau ir savo sūnui labai gražų gyvenimą“, – pasakojo moteris.
Ch.Rauert patyrė daugelį nuostabių partnerysčių, bet nė viena nebuvo ilgalaikė. Ji kelia didelius reikalavimus partneriui, yra romantikė, nors niekuomet savęs taip neapibūdintų.
Savarankiškai, savimi pasitikinčiai moteriai nereikia vyro, kuris ja rūpintųsi, ji ieško ne atsitiktinio pakeleivio, o žvelgiančio ta pačia kryptimi.
Ch.Rauert nuomone, visuomenės požiūris į šiuolaikinius vienišius – dviprasmiškas. Apie tai byloja ir, regis, nereikšminga detalė: poros ją vis rečiau kviečiasi vakarienės.
„Aš erzinu kitus, nes įkūniju tai, ką daugelis žmonių patys mielai turėtų, – laisvę ir nepriklausomybę“, – sakė Ch.Rauert.
Asmeninė laisvė, ekonominė nepriklausomybė ir tam tikra gerovė santykinai jaunam žmogui suteikia galimybę pasirinkti gyvenimo stilių. Tokios nuomonės laikosi JAV sociologas Ericas Klinenbergas.
Nuostatą „gyventi vienam“ jis laiko didžiausiu visuomenės eksperimentu nuo vadinamojo kūdikių bumo metų. Tik praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje pradėjus kaltis kitokios kultūros daigams atsirado nauji idealai, vienišiai buvo išvaduoti iš stereotipinės, iš kartos į kartą perduodamos sampratos.
Šie vienišiai pionieriai buvo maištaujantieji prieš įprastines gyvenimo normas, moterų teisių gynėjos, hipiai ir kairiųjų pažiūrų asmenys.
Bet iki tol, kol vienišių gyvenimas tapo „užkrečiamąja liga“, praėjo dar 20 metų. Šiuo laikotarpiu sustiprėjo inividualizmo filosofija, pagal kurią šiuolaikinis žmogus buvo laikomas būtybe, kuriančia, vaizdžiai tariant, savo gyvenimo dizainą.
Nuo to laiko vyrai ir moterys blaškosi tarp savarankiškumo be įsipareigojimų ir įsipareigojimų be savarankiškumo.
Ieško, bet neranda
Fizikos studijas baigęs Martinas Plewnia (50 m.), dirbantis vienoje didelių konsultacinių bendrovių, staiga iš vienišiaus tapo tėvu. Taip baigėsi jo pažintis su buvusia drauge, kūno rengybos trenere, kurią sutiko važinėdamasis dviračiu.
Juos suartino sportas. Berlyne gyvenantis M.Plewnia bėgioja maratonus, vyksta į Paryžių ir Niujorką, kur dalyvauja šiuose didmiesčiuose rengiamuose ilgų nuotolių bėgimuose.
Tol, kol jie gyveno atskirai, jų santykiai buvo puikūs.
Po dvejų metų draugė su savo dviem dukterimis persikėlė pas M.Plewnią. Savaitgalių planavimas, atostogos su biologiniu vaikų tėvu, mokyklos reikalai, draugai, sportas, darbo susitikimai – visa tai vyriškiui buvo per sunku suderinti.
Prieš penkerius metus pora išsiskyrė. Nuo to laiko M.Plewnia neturėjo tvirtų ilgalaikių santykių.
Jis užsiregistravo internetinėje pažinčių svetainėje, bet į paieškas moters, kuri išpildytų jo troškimą turėti vaiką, leidžiasi vangiai.
Sportiškas, profesinę karjerą padaręs ir trokštantis šeimos M.Plewnia laikomas tikru grobiu.
Bet pasimatymais su moterimis jis dažniausiai būna nepatenkintas, nes retai pasitaiko įdomių pašnekovių ir dar rečiau – pažinties tęsinio.
„Esu realistas, mano laiko langas netrukus užsidarys“, – sakė M.Plewnia.
Studijos rodo, kad kur kas daugiau vyrų nei moterų ieško partnerio. Net 40 procentų vienišų vyrų aktyviai ieško moters, tuo metu tik kas penkta vieniša moteris ieško vyro.
Tyrėjai teigia, jog vyrui sunkiau susitaikyti su gyvenimu vienam nei moteriai. Dailiosios lyties atstovės geba geriau susidoroti su savo jausmais, dvasine būsena, – gal dėl to, kad labiau linkusios į bendravimą ir pažintis.
Miuncheno gyventojas Helmutas Weinzierlas (53 m.) priklauso tiems 60 procentų vienišių, kurie neieško partnerės. Save jis apibūdina kaip „pusiau vienišių“.
Nuo pirmadienio iki penktadienio popietės H.Weinzierlas dirba BMW automobilių kėbulų skyriaus inžinieriumi. Savaitgaliais visas jo gyvenimas sukasi apie penkerių metų sūnų Vincentą.
H.Weinzierlo ir jo mažosios atžalos motinos santykiai išliko geri ir po skyrybų. Netgi geresni, nei kada nors buvo.
„Sunkiai galiu įsivaizduoti, kad moterį tenkintų toks gyvenimas“, – stebėjosi pats H.Weinzierlas.
Vyras visiškai patenkintas dabartine savo padėtimi ir nenori nieko keisti. Jis baiminasi, kad atsiradus naujai partnerei tektų keisti savo savaitgalių programas, o dabar su sūnumi daro tai, kas jiems šauna į galvą.
