Meilužė yra, įrodymų – ne
Pagal visus požymius ji veikiausiai egzistuoja, nors jos jūs niekada nematėte. Vyras tyli, kaip partizanas, ir neprisipažįsta apie neištikimybę. Viena vertus, norisi išeiti į karo kelią: susekti ir galutinai įsitikinti, „sugauti už rankos“. Kita vertus, kyla abejonės: ar verta, galbūt nuo to taps tik dar blogiau?
Tokia situacija – viena populiariausių neištikimybės formų. Paprastai su ja susiduria ištekėjusios moterys, pragyvenusios su vyru 5-7 metus, jau turinčios vaikų (nors pasitaiko vyrų, kurie taip elgtis pradeda jau susitikinėjimo etape).
Svarbiausia šiuo atveju – neveikti pagal signalą, kurio patikimumas nepatikrintas: neklausykite „geranoriškų“ patarėjų, kurie jums trokšta „atverti akis“. Jeigu jis „iš jos“ vis tiek eina namo ir bando teisintis – koziriai jūsų rankose.
Pradžioje jums reikalingas nuoširdus pokalbis maždaug su tokiu leitmotyvu: jūsų santykiai galėtų tapti kiek laisvesni, bet jie visada privalo išlikti teisingi. Gerai išauklėtas šuo, lakstantis aplink namą, kur kas labiau atsidavęs ir dėkingas savo šeimininkui, nei ant grandinės laikytas šuo, kuriam pavyko nutrūkti. Jis pyksta ant šeimininko, gali pabėgti pas nuolat jį pašeriantį kaimyną. Viskas, kas uždrausta, labai saldu. Kartais svarbiausia neištikimybėje tampa susitikimų adrenalinas, jausmas, kad vagi gabaliuką laisvės iš savo paties gyvenimo. O juk suteikti vienas kitam tos laisvės ne taip ir sudėtinga.
Ko jokiu būdu negalima daryti
Kuo mažiau rengsite teatrališkus tyrimus, kursite laikinus rėmus, po kišenes ieškosite įrodymų, tuo bus mažiau galvos skausmo – jums, ne vyrui. Daugelis vyrų linkę į poligamiją. Todėl neištikimybė nebūtinai yra požymis, kad jis nepakankamai jus myli.
Venkite ultimatumų. Sakydama „arba aš, arba ji“, jūs rizikuojate 50:50.
Iki tol, kol jis tvirtina, jog nieko neturi, tausokite jo nervus. Veikite savarankiškai. Filme iki tol, kol nepasirodo titrai, viskas gali pasikeisti. Dėl to jūsų santykių scenarijų teks rašyti jums. O tuo atveju, jeigu užversite vyrą įtarinėjimais, ir jis prisipažins apie kitą moterį, dramaturgas – jis.
Niekas nesukelia mums tiek kančių, kiek sieloje gyvenančios aistros. Visos kitos nelaimės – iš išorės, o šios – iš vidaus, todėl ir kenčiame. Tiktai ta, kuri sugebės įveikti savo aistras, pasieks geriausią pergalę.
Kaip bendrauti su mama ir draugėmis
Jeigu apie visas bjaurybes, kurias daro jūsų vyras, papasakosite mamai ir draugėms, jos greičiausiai jus „palaikys“, tai yra, kartu su jumis (ir ne tik kartu su jumis) nuo ryto iki vakaro aptarinės jo blogąsias puses.
Bet „paklydėlis“ gali sugrįžti. Tai jūsų vyras, todėl jis negali būti visiškai blogas. Tiesiog „paukštelis“ išskrido paskraidyti.
Tikitės būti su juo?Neskubėkite apipilti jo purvu, nes neišvengiamai išsitepsite juo ir pati.
Išdidi vienatvė
Kęsti apgaulę, niekam nepasakojant, neatveriant sielos, labai sunku. Pasidalinkite savo abejonėmis su žmonėmis, kurie neįeina į jūsų bendravimo ratą – sukurkite temą forume ar nueikite pas psichologą.
Neaptarinėkite to, kas vyksta, su artimaisiais. Juk apgaudinėdamas vyras galbūt saugo jūsų jausmus ir nesiruošia griauti jūsų santykių.
Labai dažnai vyras paatgailavęs lieka ištikimas, kai suvokia grėsmę savo santuokai. Suteikite jam galimybę kapituliuoti.
Kai pavyks pasikalbėti, duokite užuominą, kad jūs gebėsite jo išklausyti. Duokite suprasti, kad jį mylite.
Tiktai neperlenkite lazdos ir nesižeminkite. Jūs – stipri ir savarankiška, to neužmirškite. Neatsisakykite artumo. Jeigu ignoruosite vyrą, tai paliktas pats sau jis taps lengvu grobiu kitai.
Meilužė yra, jūs ją pažįstate
Jums nekyla abejonių „ar tik mano vyras neturi meilužės“ tik todėl, kad žinote apie jo žygdarbius ir asmeniškai pažįstate tą moterį. Ką daryti – neaišku. Pasirinkimų ne tiek ir daug – laukti, kol upė pati perneš per priešės lavoną, arba pačiai imtis aktyvių veiksmų.
Kai moteris žino, kas yra vyro meilužė, ir nieko nedaro, tik tylėdama kenčia, ji taip nebyliai „palaimina“ juos abu tęsti tuos santykius.
Suprantama, vyras nėra daiktas, kuris jums priklauso, bet visgi jis jūsų vyras, o ne šiaip vaikinas.
Kalbėti su varžove reikia. Koks turi būti dialogas? Prisiminkime filmus apie karą. Apleistoje bazėje susitinka pakalbėti du priešininkai, gerasis ir blogasis. Kalbasi ilgai. O žiūrovai sėdi prie televizorių, netvardydami emocijų ir kalbėdami su ekranu: „Ko lauki? Šauk!“ Kuris iš herojų daugiau plepa, tą pirmą ir norisi nušauti.
Kalbėkite trumpai ir apie reikalą. Pagrindinis dalykas, kurį turi sužinoti meilužė – jus geriau apeiti ratu. Geriau apsieiti be necenzūrinių žodžių, fizinio smurto ir draminių scenų. Tačiau leistina ją apipilti vandeniu iš grafino ir tyliai kampe išgąsdinti. Nesvarbu, kas ta moteris – iš judviejų nugalės ta, kurios nervai stipresni.
Jeigu jaučiatės nepasirengusi bendrauti su meiluže, jums baisu, nemalonu ir tiesiog žmogiškai atgrasu, kreipkitės į problemos šaltinį – tą patį, kurį maitinate vakarais. Pakalbėkite su juo nuoširdžiai.
Tylėti, o juolab šypsotis – vienareikšmiškai negalima. Kiekvieno žmogaus „aš“ turi dvi puses, viena atsukta į vidų, kita – į žmones. Ir jeigu jūsų vidinė pusė šaukia iš pasipiktinimo, išorinis turi tai atspindėti. O jeigu jūs mintyse šaukiate pati sau, bet išorėje niekas neprasiveržia – po pusės metų jums gresia neurozė ir puokštė psichologinių problemų „dovanų“.
Reikia parodyti visą tikrąjį nusivylimą šia situacija, nebijokite išreikšti savo nepasitenkinimo.
Visą košę – susitikimus su meiluže, kurios jūs visai nenorėjote matyti, – užvirė jūsų bendras vyras ir net nesiruošia to slėpti. Tad nebereikia mandagybių – klauskite jo visko. Iš anksto išgerkite valerijonų, nes jo reakcija į jūsų žodžius jums gali nepatikti.
Garsiai ištarkite žodį „skyrybos“. Pažiūrėkite, kaip jis reaguos. Jeigu nebandys saugoti santuokos – nesistenkite sulaikyti. Jeigu jis mūru stos už meilužę – kokia prasmė jums eiti kalbėtis ir su ja?
Vidinė galybė (susijusi su žodžiu „galiu“) – tai ir yra žmogaus gebėjimas įvertinti priešininką, reaguoti į pavojų, susidoroti su sunkumais. Savigarba įprasta vadinti asmeninę vertę, kurios negalima prarasti jokiomis aplinkybėmis. Jūs turite teisę būti laiminga.
