– Evelina, esate moteriškumo mokyklos „Katės namai“ įkūrėja ir „Moters mokykla“ lektorė. Kaip atsidūrėte šioje srityje?
– Išties visą gyvenimą domėjausi moteriška saviraiška: per kūno kalbą norėjau leisti sau išgyventi ir atskleisti emocijas.
Tiesa, vaikystėje užsiėmiau vien sportu. Būdama sportiška jaučiausi gerai, bet kažko trūko... Suvokiau, kad fizinis stiprumas – tarsi gynyba. Galiausiai nuo per didelės vyriškos energijos labai suspaudžiau smegenis: buvau nelanksti, man įėjus į patalpą, žmonės nemaloniai sužiurdavo. Tuo metu visai nesupratau moteriškumo, maniau, kad būti išoriškai stipriai ir galingai yra labai šaunu! Dabar iš to juokiuosi ir žinau, kad moteris su tokia kūno kulto energija labai kenčia – juk koks išorinis kūnas, tokios ir smegenys. Jeigu nėra lankstumo, energija nekunkuliuos.
Ilgainiui, daug laiko praleidusi vienumoje, suvokiau, kad būti moteriškai švelniai – gera...
– Baigėte medicinos mokslus. Ar nejautėte spaudimo iš artimųjų, kad dirbtumėte ir žinias gilintumėte būtent šioje srityje? O galbūt medicinos studijos kaip tik padeda ugdyti moteriškumą?
– Esu savarankiška ir nuo mažumės žinojau, kad noriu padėti žmonėms, todėl tapau medicinos slaugytoja. Ne visi šį darbą vertino, bet juk būtent slaugytoja pirmoji sužino visas smulkmenas apie žmogų, o man tai suteikė dar didesnio moteriškumo. Medicinos ir moteriškumo sritys, kaip ir visa šiame gyvenime – siejasi! Pirma, ką reikia padaryti, tai išgirsti savo poreikius: išklausyti, perleisti per vidų, o kas netinka – paleisti.
Mano kelias nebuvo lengvas, neturėjau draugių, buvau tarsi kitokia – labiau berniukas nei mergaitė. Pasaka „Bjaurusis ančiukas“ man itin tiko. Tačiau gyvenimas tobulai atvedė čia, kur esu dabar: dėkoju už tai kasdien.
– Kaip pasikeitė jūsų asmenybė pradėjus ne tik pačiai gilintis į moteriškumo vystymo temą, bet ir dėstant tai kitoms? Ko mokosi jūsų seminarus lankančios moterys?
– Viskas įvyko natūraliai. Prieš dešimt metų įkūriau moteriškumo mokyklą „Katės namai“. Kodėl taip pavadinau? Katė – tai moteris: išoriškai labai graži ir tarsi prieinama, tačiau viduje šilta, lanksti, turinti charakterį. Iš pradžių mokiau viliotinio meno, atsipalaiduoti, per kūno kalbą pajausti švelnumą. Pastebėjau, kad dažnai moterys bijo savo seksualumo. Žinoma, nebūtina jo viešinti trumpais sijonais ir demonstruoti gatvėje – tuomet tai tampa vulgaru. Per viliotinio šokį moteris išmoksta kontaktuoti su savimi ir tapti patraukli – sulėtėjusi, pulsuojanti iš vidaus. Seksualumas yra moters ugnis: pasitelkusi savo seksualinę energiją, moteris kūrybiškai geba įgyvendinti bet kurią kilusią idėją ir įkvėpti aplinkinius. Apskritai moteris – jausminga, jautri, žavinga būtybė – ypač tuomet, kai moka priimti save visokią.
Vėliau nuo viliotinio meno natūraliai perėjau prie elegancijos, moteriškos plastikos ir kūno kalbos mokymų, kuriuos dabar ir dėstau. Visa tai turi didelę įtaką moteriškumui ugdyti.
– Pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad moterys – šiurkštesnės, savarankiškos, veiklios. Viena vertus, jos jaučiasi išlaisvėjusios, galinčios pačios atlikti daug darbų. Bet kita vertus, ar tikrai tai teisingas „laisvės“ suvokimas?
– Ne, čia ne laisvė... Žinoma, moteris turi be galo daug jėgos, bet ji galinga vidumi, būsena. Jeigu moteris galvoja, kad viską gali padaryti pati ir tik pati – ji yra silpna dvasiškai, nemano, kad yra mylima, niekuo nepasitiki. Tad argi gali būti laiminga? Moteris turi nebijoti prašyti, nes taip išreiškia savo moteriškumą. Pati išgyvenau tą „savarankiškumo“ periodą ir vėliau suvokiau, kiek cemento dėjausi į kišenes... Moteriškumas yra didžiausia moters askezė.
– Vedų šventraščiuose teigiama, kad moteris turėtų būti paklusni, nuolanki, o prieštaraudama savo vyrui – jį naikina. Daugumai šiuolaikinių moterų vien išgirdus sąvoką „nuolankumas“ plaukai piestu stojasi...
– Kai pradėjau domėtis vedomis, ties sąvoka „nuolankumas“ stabtelėjau. Kodėl? Buvau nenuolanki pati sau, nesuvokiau, kas tai yra.
Vėliau supratau, kad priėmus save su visais vidinės karalienės bruožais nuolankumas gimsta savaime. Vyrai ginčuose pasisemia energijos, nes tai jų prigimtis – konfrontuoti su kitais vyrais, kovoti – taip jie save įkvepia. Kai vyrai susiginčija su moterimi, taip jautriai nemąsto; o moteris ginčo metu labai greitai išeikvoja energiją. Suvokiau, kad nebenoriu ginčytis su savo vyru, kad tai nenaudinga ir žaloja mane kaip moterį. Žinoma, išklausiusi vyro, ramiai, be pykčio vis tiek jam pasakau, ką galvoju.
Svarbu priimti vyrą tokį, koks jis yra, nes juk jis – didžiausias mūsų mokytojas! Moteriai taip pat verta mokytis kantrybės ir patikėti savo galia bei daugialypiškumu, juk moteriškumas – toks nenuspėjamas! (šypsosi – red. past.)
– Nemažai moterų šiomis dienomis nepatenkintos, skundžiasi savo vyrais. Ar pritartumėte minčiai, kad jei nori mylėti savo vyrą, artimuosius ir visą pasaulį, visų pirma reikia atrasti ryšį su savimi pačia?
– Be abejonės. Jeigu nesi atradusi savęs, savo meilės šaltinio, pasaulį regėsi per iliuzinę prizmę.
Tam, kad priimčiau vyrą tokį, koks jis yra, ir aš turėjau susitvarkyti su savimi, mat anksčiau tik reikalavau ir reikalavau... O dabar džiaugiuosi tuo, kokia esu. Net savo blogos pusės neverta bijoti, ji prideda labai daug žavesio. Stengtis būti pernelyg gerai – neverta, nes tuomet trūksta atsvaros, harmonijos.
Santykiuose ir šeimoje moteriai svarbu atsiverti ir atpalaiduoti vyrą – tarsi išjungti jam smegenis (kurios nuolat būna įtemptos). Verta mokytis išlaisvinti savo seksualinę energiją ir charakterį, juk tuomet kitoks ir prisilietimas, ir manieringumas: kalbu ne vien apie mylėjimosi aktą, o labiau apie vidinę laisvę išreikšti save.
– Kalbėdami apie santykius, dažnai minime moterį – kaip emocinio klimato šeimoje puoselėtoją. Koks tuomet vyro vaidmuo? Kaip jis gali padėti moteriai skleistis?
– Vyrai nuramina, paaštrina moteriškas savybes, jų komplimentai – įkvepia. Tuomet vyrą savaime norisi pagirti, pabrėžti, koks jis vyriškas: taip įvyksta energetiniai mainai. Labai svarbu vyrui leisti jumis rūpintis. Aš pati daugybę kartų neleidau to daryti, tačiau vėliau tekdavo pripažinti, kad klydau, ir atsiprašyti.
– „Jei niekuomet neisi į girią, tau nieko niekada nenutiks, ir tavo gyvenimas taip ir neprasidės“, – tvirtina Clarissa Pinkola Estes knygoje „Bėgančios su vilkais“. Kaip moteriai patikėti savimi, nebijoti ieškoti savasties šaltinio?
– Ši knyga nuostabi. Pirmą kartą skaitydama iki galo net nesupratau, tačiau dabar kiekvieną kartą ją atsivertus ji įkvepia mane iš naujo.
Drąsiai visko imkis! Žiūrėk baimei į akis, išmok pamatyti savo tamsiąsias puses, dažniau būk viena; aš, asmeniškai, būtent vienumoje užsidedu sau karūną! Jeigu nutinka kokia nemaloni situacija, nepurkštauk, o nurimk, pasvarstyk – kodėl ši situacija man buvo reikalinga? Ko ji turėjo išmokyti? Tapk mokine! Vėliau tų baimių bus vis mažiau, nes ilgainiui pradedi pastebėti ženklus ir suvokti, kad nieko nėra atsitiktinio.
– Pastaruoju metu moteriškumo tema išties aktuali: moterys lanko seminarus, skaito išmintingas knygas. Tačiau teoriškai įgytas žinias ne visada paprasta panaudoti praktiškai. Ar yra dar kokių būdų, padedančių moteriai savyje atrasti meilės energiją ir ją skleisti kitiems?
– Informacijos tikrai itin daug, nes moteriškumo sritis – beribė! Gali pradėti atrasti moteriškumą nuo išorės – tuomet tai atsispindės ir viduje. Arba nuo vidinių dalykų, kurie vėliau matysis išoriškai – čia jau nėra skirtumo. Kai pati pradėjau domėtis moteriškumu, nuo informacijos gausybės įsiskaudėjo galvą... Jaučiau, kad kūnas sako – stop! Kodėl? Nes nebepanaudojau įgytų žinių.
Pirmas svarbus dalykas – atitolk nuo situacijos. Antras, pasidomėk, kas skatina moteriškumą. Susirašyk tai ir nutark, nuo ko pradėti būtų maloniausia. Galbūt nuo moteriškų manierų? Tuomet skirk tam laiko. Čia nėra eiliškumo, juk tai – ne darbas, ieškok su malonumu! Pati pajausi, kada ir kur pakaks. Daryk tai laisva valia, lėtai, stebėk aplinką, kitas tave įkvepiančias moteris. Kiekvienoje išvysk savitą grožį! Pradėk su savimi dirbti sąmoningai.
Galima moteriškumą ugdyti ir nuo vidinio pasaulio: kelias savin – įvairus, bet būtinas. Išmėgink pozityvias knygas, susijusias su mantromis, maldomis, paskaityk apie apšvitusius žmones. Dar verta apsilankyti šventose vietose, pajausti jų energetiką, nekritikuoti, tiesiog būti čia ir dabar. Svarbu į šį tyrinėjimo procesą įsitraukti nuoširdžiai. Rinkis tik tai, kas tau patinka, ką tavo siela nori išgirsti.
