Po to, kai tyrime dalyvavę žmonės sukalbėjo anoniminiams alkoholikams skirtas maldas ir žiūrėjo į su alkoholiu susijusius paveiksliukus, mokslininkai pastebėjo mažesnį potraukį alkoholiui bei padidėjusį smegenų aktyvumą dalyse, atsakingose už dėmesį ir emocijas.
Manoma, kad mokslininkai iš Langone Medical Center Niujorke yra pirmieji tyrinėję anoniminių alkoholikų smegenų fiziologiją, rašo „Daily Mail“.
Jie paprašė 20 ilgalaikių anoniminių alkoholikų dalyvauti tyrime. Visi dalyviai teigė, jog visą savaitę prieš tyrimą nė karto nenorėjo gerti alkoholio.
Anoniminiai alkoholikai buvo prijungti prie magnetinio rezonanso tomografų, ir mokslininkai jiems rodė nuotraukas su svaigiaisiais gėrimais ar geriančiais žmonėmis.
Paveiksliukai kiekvienam žmogui buvo rodomi du kartus.
Po pirmosios peržiūros, mokslininkai dalyviams davė paskaityti neutralių laikraščio straipsnių.
Noras po maldos – silpnesnis
Jie prieš antrąją peržiūrą sukalbėjo maldą, kuria pasižadėjo negerti alkoholio.
Visi dalyviai teigė, jog jiems per peržiūras kilo noras gerti alkoholio. Tačiau skirtumas tas, kad noras sukalbėjus maldą buvo silpnesnis.
„Mūsų tyrimas rodo, kad per anoniminių alkoholikų susitikimus įgyta patirtis – šiuo atveju malda – padeda sumažinti dirgiklių keliamą potraukį alkoholiui, - sakė tyrimui vadovavęs psichiatrijos profesorius Marcas Galanteris. - Palyginus su žmonėmis, kurie kuriam laikui nustoja gerti alkoholį, ilgalaikiai anoniminiai alkoholikai jaučia silpnesnį potraukį, tačiau jiems gresia didesnis pavojus ir vėl susirgti alkoholizmu.“
Mokslininkai taip pat išanalizavo magnetinio rezonanso tomografo parodytą fizinę smegenų reakciją.
„Norėjome nustatyti smegenų reakciją į potraukį alkoholiui sukeliančius dirgiklius, pavyzdžiui, gėrimų pilną barą,“- teigė M.Galanteris.
Komanda pastebėjo pasikeitimų srityse, atsakingose už dėmesį bei emocijas.
„Mūsų atradimai leidžia manyti, kad yra emocinis atsakas į alkoholį, bet jis patiriamas ir suprantamas kitaip, kai žmogus yra saugomas anoniminių alkoholikų susitikimų patirties,“- atskleidė mokslininkas.
M.Galanteris dešimtmetį tyrinėjo dvasingumo vaidmenį anoniminių alkoholikų gyvenime ir atrado, kad jų dvasinis pabudimas žymi kitokio požiūrio į alkoholį pradžią.
Potraukio alkoholiui sumažėjimas siejamas su laiku, kuris praėjo nuo to pasikeitimo.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
