Jeigu dominuoja verbalinis intelektas, žmogus lengviausiai įsimena žodinę informaciją. Šį intelektą galima plėtoti pasakojant įvairias istorijas, žaidžiant žodžių žaidimus, sprendžiant rebusus ir kryžiažodžius, dalyvaujant debatuose.
Jei dominuoja loginis-matematinis intelektas, žmogus geba įžvelgti reiškinių loginę struktūrą, mėgsta skaičius, tikslumą. Šis intelektas plėtojamas žaidžiant matematinius žaidimus, analizuojant duomenis, spendžiant galvosūkius, kuriant problemų sprendimo strategijas.
Erdvinis intelektas – gebėjimas gerai orientuotis erdvėje, konstruoti. Patartina kurti simbolius, koliažus, dėlioti dėliones, piešti diagramas ir žemėlapius.
Kinestezinis intelektas – tai tobulas kūno suvokimas ir valdymas. Šį intelektą galima plėtoti kuriant vaidybines situacijas, konstruoti iš lego detalių.
Muzikinis intelektas – gebėjimas jautriai reaguoti į besikeičiančius garsus, išskirti instrumento skambesį melodijoje. Muzikiniai gebėjimai patobulės žaidžiant muzikinę atmintį lavinančius žaidimus, rengiant muzikinius pasirodymus.
Tarpasmeninis intelektas – gebėjimas įvairiais būdais bendrauti su kitais sudėtingoje socialinėje aplinkoje. Šį intelektą lavina renginių organizavimas, įsitraukimas į vaidmenų pratimus.
Vidinis intelektas – tai gebėjimas paaiškinti savo ir kitų žmonių mintis, jausmus, emocijas. Šis intelektas plėtojamas dienoraštyje aprašant jausmus ir nuojautas, atliekant atsipalaidavimo pratimus.
Žaisti linkę azartiški žmonės, nes žaidimo metu juntamas didelis įsitraukimas į tai, kas daroma. Patirti azartą skatina savisaugos instinktas. Kas išlieka? Stipriausi. O kaip sužinoti, kas stipriausi?
Reikia rungtyniauti. Ir žaidimas tampa priemone šiam poreikiui patenkinti.
Azartiškumas, kaip savybė, buvo vertinamas nuo senų laikų. Istorijos šaltiniai byloja, kad Aleksandras Makedonietis stengėsi į savo armiją atrinkti tik azartiškus karius.
Jis įtraukdavo juos į kokį nors žaidimą ir stebėdavo: jeigu karys parausdavo, jį paimdavo, o jeigu pabaldavo – ne. Buvo manoma, kad paraudęs žmogus yra azartiškas, nes tuomet išsiplečia vyzdžiai, tankėja kvėpavimas, užverda kraujas.
Vienas seniausių intelektualių stalo žaidimų – šachmatai – atsirado VI amžiuje Indijoje. Europoje jie išpopuliarėjo apie 1475 metus.
1935 metais bedarbis inžinierius Charlesas Darrow patentavo žaidimą „Monopolis“. Sukurti žaidimą, kurį žaisdamas galėtų pasijusti turtingas, amerikietį įkvėpė tuo metu šalį slėgęs sunkmetis. Šis žaidimas tapo vienas perkamiausių.
Populiarumo nestokoja suomių žaidimas „Alias“, kurio žaidėjams nurodytus žodžius reikia apibūdinti kitais.
Vienas naujausių žaidimų lietuvių kalba – „Gyvenimo žaidimas“, kurio idėja 1860 metais kilo amerikiečių litografui Miltonui Bradley. Iki šių dienų šis žaidimas, suburiantis nuo 2 iki 8 žmonių, buvo ne kartą tobulintas ir papildytas.
Pastaruoju metu Lietuvos didmiesčiuose labai populiarūs protmūšiai.
Azartiški žmonės juos žaidžia kavinėse, portaluose, feisbuke.
Parengė Rūta Peršonytė
