Psichologiniai smurtautojai tobulai moka suvaidinti auką. Jei kilo įtarimas, kad esi su tokiu žmogumi, tai reikia būti pasiruošusiai filmavimams ir įrašams, būti pasiruošusiai mokėti baudas už tai, jog nepaklūsti smurtautojui, nes Lietuvoje jau įsigalėjusi nuostata, jog pati moteris provokuoja smurtą.
Man advokatė tiesiai šviesiai pasakė, jog įstatyminė bazė apsiginti nuo psichologinio smurto neveikia – štai tokia mano realybė, susidūrus su psichologiniu smurtautoju“, – parašė portalo lrytas.lt skaitytoja.
Atsako Vilniaus universiteto teisės klinika:
„Netiesa – įmanoma, ir kasmet daugybė smurto artimoje aplinkoje aukų imasi priemonių tam sustabdyti ir sėkmingai sustabdo. Svarbu netylėti. Patiriant psichologinį smurtą, galima imtis keleto priemonių.
Pirmiausia, galima kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Pagal CK 3.60 straipsnį sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai kitas sutuoktinis žiauriai elgiasi su juo ar šeimos nariais. Kol vyks skyrybų byla, smurtaujančiam sutuoktiniui gali būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali:
1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium;
2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;
3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu;
4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui;
5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą;
6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui;
7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose.
Taip pat galima pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka dėl psichologinio smurto naudojimo rašant pareiškimą teismui, kuriuo galite prašyti smurtautojui skirti areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimo bausmę.
Baudžiamojo proceso metu smurtautojui gali būti pritaikytos kardomosios priemonės: suėmimas, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu.“
***
Baisūs dalykai neretai vyksta pačioje artimiausioje aplinkoje. Apie tai linkę nutylėti ne tik liudininkai, bet ir pačios aukos. Patiriate fizinį ar psichologinį smurtą? Esate tokio smurto liudininkai? Netylėkite. Klauskite, prašykite pagalbos, dalinkitės savo patirtimi.
Savo klausimą įrašykite į skydelį, kurį rasite po šiuo straipsniu – atsakymą jūsų nurodytu el. paštu pateiks projekte „Nebijok kalbėti“ dalyvaujantys specialistai arba projekto ambasadorė, žurnalistė Daiva Žeimytė. Anonimiškumą garantuojame.
Specializuotų pagalbos centrų įvairiuose Lietuvos miestuose kontaktai.
