Nuo smurtaujančio vyro besislapstančioms moterims reikia ne tik drąsos. Vilniaus moterų namų vadovė psichologė Lilija Vasiliauskienė iš savo praktikos žino, kad tokioms moterims prireikia daug laiko, kol pavyksta atsitiesti.
„Jei sutuoktinio ar partnerio smurtas tęsiasi, neišspręsti teisiniai, vaikų išlaikymo ir kiti turtiniai klausimai, leidžiantys pradėti naują gyvenimo etapą be smurto ir prievartos, neapdairus patirties viešinimas gali greičiau pakenkti nei padėti moteriai“, – sakė V.Vasiliauskienė.
Tai jokiu būdu nereiškia, kad moteris neturi kreiptis pagalbos į teisėsaugą ir į specializuotą pagalbą teikiančias organizacijas.
„Tačiau būtinybė gyventi prieglaudoje yra geriausias padėties nestabilumo indikatorius, todėl laikome neatsakingais darbuotojų veiksmus, skatinančius moteris patikėti, jog pergalė jau pasiekta, kai iš tikrųjų taip nėra“, – įsitikinusi psichologė.
Psichologiniais metodais stengiasi palaužti auką
Išsilaisvinimas iš smurtinių santykių – ilgalaikis procesas, kuriam būdinga tam tikra dinamika.
Pavyzdžiui, galimi atkryčiai, kai moteris pasiduoda smurtautojo spaudimui, patiki jo tuščiais pažadais.
Kartais moters pasiryžimas palaužiamas neišmintingo institucijų įsikišimo, tokių kaip Vaiko teisių apsaugos tarnyba, vis dar nesuvokiant, kad smurtaujantis sutuoktinis nėra ir negali būti laikomas atsakingu tėvu arba grubaus teisėsaugos darbo atgrasančio moterį toliau siekti savo pažeistų teisių įtvirtinimo.
Būtent Vilniaus miesto VTAS patariant ir net įsakmiai reikalaujant vienai vilnietei teko su dukrele apsigyventi prieglaudoje, nors tokios būtinybės tikrai nebuvo.
„Moteris turi jos ir jos dukters poreikius atitinkantį nuosavą būstą, tačiau toje pat laiptinėje gyvenantis smurtautojas bei jo šeima kuria nuolatinę grėsmę jos ir jos dukters saugumui.
Tenka tik apgailestauti, jog šiuo atveju nebuvo susitelkta į besitęsiančio smurto artimoje aplinkoje užkardymą ir moteris su dukra buvo priversta palikti savo namus.
Tarsi Vilniaus miesto VTAS nebūtų žinoma, jog Lietuvoje jau penkeri metai veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, ginantis moterų ir vaikų teisę saugiai gyventi savo namuose“, – aiškino psichologė.
Labai dažnai prabilus moteriai apie savo patirtį, atsitinka taip, kad smurtautojas bando gintis viešumoje ir smurtauti privačioje erdvėje, nes toliau siekia jam įprastais metodais palaužti savo auką.
Kitas žingsnis – siekia prisiteisti vaiko išlaikymą
L.Vasiliauskienė tokią elgseną vadino vyrų kerštu.
Pajutę grėsmę jie būtinai stengsis apjuodinti savo buvusią sutuoktinę ar partnerę, išviešinti būtas ir nebūtas jos gyvenimo aplinkybes, kurios kitu atveju nebūtų atsidūrusios viešumoje, taip pat perkelti atsakomybę už patirtą smurtą nusikaltimo aukai.
Vienas labiausiai paplitusių scenarijų – „atimti vaikus“, o tuo pačiu ir prisiteisti jų išlaikymą.
L.Vasiliauskienę stebina, kaip nesunkiai smurtautojai geba manipuliuoti, aiškindami apie savo elgesio priežastis ir pasekmes.
Tai rodo, kad socialinių tarnybų darbuotojams yra skubiai reikalingi specializuoti mokymai šioje srityje.
Dažnai socialinių projektų, susijusių su prievartą patyrusiomis moterimis, pasekmės smogia ne kūrybingiems projekto autoriams, bet moteriai, kuri išdrįso apie tai papasakoti.
Policija registruoja smurto faktus
Visi smurto šeimoje faktai, kuriuos registruoja policija, yra pranešami Vilniaus miesto specializuotos pagalbos centrui, kurio funkcijas Vilniaus mieste, įgyvendindama Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, vykdo asociacija „Vilniaus moterų namai“.
Pavyzdžiui, pernai rugpjūtį vienas vilnietis reikalavo, kad moteris atsisakytų alimentų, jis aiškino, kad dėl šios priežasties, „negali judėti toliau“, „pasiimti paskolos“.
Paaiškėjo, kad jam trukdo viena smulkmena – konstitucinė pareiga išlaikyti savo dukrą ir užsispyręs buvusios sutuoktinės ir vaiko motinos pasiryžimas atsakingai žvelgti į savo dukters auklėjimą ir užtikrinti jai tėvo finansinę paramą.
Būtent tai numato šalies įstatymai. Bet norėdamas moterį priversti paklusti jo neteisėtiems reikalavimams, o tai turėtų užtraukti atsakomybę pagal LR Baudžiamojo kodekso 148 straipsnį, vyras ne tik šaukė, bet ir grasino plūsdamasis necenzūriniais žodžiais.
Jis taip pat panaudojo fizinį smurtą, kurio padarinius užfiksavo iškviesti policijos pareigūnai.
Šio įvykio aprašymas buvo persiųstas Vilniaus miesto Specializuotos pagalbos centrui, nukentėjusiajai buvo teikiama specializuota kompleksinė pagalba.
L.Vasiliauskienė ragino atkreipti dėmesį į smurto epizodo datą – rugpjūčio 31-ąją, t. y. likus vos vienai dienai iki naujų mokslo metų pradžios.
Tai – laikas, kai prasidedant naujiems mokslo metams reikia vaiką suruošti į mokyklą, o tai susiję su išlaidomis, kurias mylintis tėvas turėtų būti pasiruošęs dalintis su vaiko motina.
„Su apgailestavimu turime pastebėti, jog viešojoje erdvėje nevengiama teigti, jog moterys neva piktnaudžiaujančios Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu.
Iš tiesų yra atvirkščiai – įstatymais ir naivių institucijų praktikomis dažniausiai piktnaudžiauja smurtaujantys sutuoktiniai ir partneriai taip apgindami savo „privilegiją“ nebaudžiamai smurtauti prieš savo moteris ir vaikus“, – teigė L.Vasiliauskienė.
Keršto planui pajungiami ir giminaičiai
Vilniaus moterų namų specialistams yra žinomas ne vienas atvejis, kai smurtautojas pirmą kartą patenka į teisėsaugos akiratį būtent melagingai pranešęs apie neva patiriamą smurtą artimoje aplinkoje, tai rodo, kad būtina keisti stereotipinį mąstymą apie moteris ir vyrus.
Labai blogai, kai į konfliktą įsijungia giminaičiai, todėl nukentėjusi nuo smurto moteris jaučiasi dar labiau pažeidžiama ir nesaugi.
Vilniaus moterų namų specialistams yra žinomi tokie atvejai, kai moteris yra šnipinėjama, stebima, ką ji veikia, dažnai rašomi nepagrįsti skundai Vaiko teisių apsaugos tarnybai.
Neretai buvęs sutuoktinis stengiasi tai nuolat priminti ir įtikinti Vaiko teisių apsaugos specialistus, kad ji nėra patikima. Net skyrybos nepadeda taško smurtautojo šeimoje, kuris siekia įvairias įmanomais būdais atimti iš buvusios sutuoktinės vaiką.
