Atsako socialinės politikos konsultantė, psichologė, žurnalistė Dovilė Šakalienė:
„Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad parašėte mums – pernelyg dažnai moterys taikstosi su ekonomine kontrole, psichologiniu priekabiavimu ar atviru emociniu smurtu. Tad labai svarbu įsivardinti sau kas vyksta su Jumis, Jūsų šeimoje koks Jūsų vyto elgesys žeidžia ar yra nesąžiningas.
Tačiau taip pat svarbu tinkamai įvertinti visas aplinkybes, suprasti ne tik kas vyksta – bet ir kodėl. Tam norėčiau Jūsų paprašyti kiek daugiau informacijos, ypatingai naudinga būtų jei trumpai aprašytumėte porą – trejetą situacijų. Svarbu kaip dažnai būna tokios situacijos, kaip pasireiškia priekaištai, ar konfliktai vyksta vaikų akivaizdoje, apie kokias sumas eina kalba ir kokia jų proporcija su šeimos biudžetu, kas šeimoje pagrindinis pajamų šaltinis.
Gavus šią informaciją būtų lengviau įvertinti ar Jūsų vyras jaučiasi nesaugiai dėl šeimos finansų ar dėl Jūsų santykių. Mat noras kontroliuoti žmonos išlaidas gali būti emocinio nesaugumo išraiška, kai siekiama smulkmeniškai kontroliuoti mylimą žmogų. Vėlgi, tai gali būti pasyvi agresija, kai dėl to paties nesaugumo savotiškai baudžiama moteris, siekiant apriboti jos patiriamus gyvenimo malonumus. Kita vertus, jei priekaištai yra racionalūs ir pagrįsti – galbūt tereikia patarti su vyru jų išsakymo formą, kad tai nekeltų nuoskaudų, bet vestų link susitarimo ir sutarimo.
Taigi, būtų lengviau suprasti žinant daugiau.
Lauksiu Jūsų laiško,
Dovilė“
Atsako Šeimos santykių instituto specialistai:
„Rašote, kad jaučiatės partnerio kaltinama dėl išlaidavimo, nežinote kaip elgtis. Ginčai dėl finansų yra vieni iš dažniausių poros gyvenime. Jei porai nepavyksta ramiai kalbėtis apie pajamas, išlaidas, taupymą ir pasiekti bendrų susitarimų šiais klausimais, tarp sutuoktinių kyla įtampa ir šios temos pradedama vengti. Tačiau konfliktas lieka neišspręstas ir persikelia į kitas poros gyvenimo sritis.
Finansiniai klausimai atspindi ne tik ekonominę šeimos situaciją, bet ir galios santykį poroje ir šeimoje. Valdžia dažniausiai priklauso tam, kas valdo pinigus. Neišsprendus galios klausimų konfliktai aštrėja ir santykiai gali blogėti. Tai ką gi daryti?
Pora turi išmokti kalbėtis apie šeimos/poros finansinius išteklius, kiekvieno indėlį ir finansinę atsakomybę. Pokalbiai apie pajamas ar išlaidas yra svarbi šeimos/poros gyvenimo dalis, kaip ir gebėjimas dalintis savo išgyvenimais, lūkesčiais vienas kito atžvilgiu. Svarbu nepamiršti, kad tėvų pokalbiai apie pinigus formuoja ir vaikų požiūrį į pinigus ir tai ateityje gali nulemti vaikų elgesį su pinigais.
Gebėjimas susitarti ir valdyti finansinius išteklius prisideda prie bendrumo jausmo šeimoje/poroje kūrimo. Tačiau stingant kantrybės, pagarbos, palaikymo ir supratimo vienas kitam, tikrai gali būti sunku spręsti finansinius klausimus, ypač tada, kai pinigų šeimoje ima trūkti. Porai kalbantis apie išlaidas ir taupymą gali kilti pavojus pasijusti nevertinamu ir nesvarbiu. Tokiais atvejais svarbu kalbėtis be kaltinimo ir vienas kito nuvertinimo.“
***
Baisūs dalykai neretai vyksta pačioje artimiausioje aplinkoje. Apie tai linkę nutylėti ne tik liudininkai, bet ir pačios aukos. Patiriate fizinį ar psichologinį smurtą? Esate tokio smurto liudininkai? Netylėkite. Klauskite, prašykite pagalbos, dalinkitės savo patirtimi.
Savo klausimą įrašykite į skydelį, kurį rasite po šiuo straipsniu – atsakymą jūsų nurodytu el. paštu pateiks projekte „Nebijok kalbėti“ dalyvaujantys specialistai arba projekto ambasadorė, žurnalistė Daiva Žeimytė. Anonimiškumą garantuojame.
