Tėtis sirgo ir serga depresija. Mama nuolat prispaudus tėtį.
Susituokiau su tokiu žmogum kaip mama – kuris nuolat kritikuoja, rėkauja, skundžiasi. Nuolat bendrauja su mama.
Vyras iš alkohololikų šeimos. Jaučiu, kad viskas vyksta, kaip mano šeimoj, tik personažai kiti. Jaučiu kaip mano emocinė savijauta ir sveikata vis prastėja. Jis viską atėmė iš manęs.
Ką daryti? skirtis? Bet bijau, kad teks vėl gyventi su mama ir tėčiu... Pavargau nuo emocinio smurto, finansinio nesaugumo, nuolatinio kaltės jausmo, įtampos...“ – parašė portalo lrytas.lt skaitytoja.
Atsako žurnalistė Daiva Žeimytė:
„Sveiki, suprantu, kad esate didelėje neviltyje. Labai sunku gyventi nuolat patiriant psichologinį smurtą. Jaustis nevisaverte, engiama, kaltinama.
Žinau, ką tai reiškia, nes esu tai patyrusi. Jautiesi ne savimi, nuolat esi įtampoje ir baimėje. Tai labai smukdo asmenybę, tačiau kiekvienas žmogus renkasi, kokį gyvenimą jam gyventi.
Jūs galite gyventi tokį gyvenimą toliau. Tokį, kokį gyvena jūsu tėvai. Bet ar tikrai to norite?
Iš to, ką pasakojate apie savo šeimą, suprantu, kad jums barniai, spaudimas, nepagarba buvo tapę kasdienybe. Kad ir kaip keistai beskambėtų, tačiau žmogus įpranta prie įvairiausių dalykų, net ir prie blogų. Ir labai sunku būna pakeisti situaciją.
Todėl ir vyrą pasirinkote pagal tai, ką matėte savo šeimoje, nes jums ši situacija pažįstama. O ramybė, pagarba vienas kitam, supratimas, atjauta – šių dalykų jūs nematėte savo šeimoje.
Taciau jie įmanomi kuriant santykius, netgi būtini. Ir, patikėkite, jūs jų nusipelnėte. Jūs galite turėti gražius, pagarba paremtus santykius. Tik reikia to besąlygiškai norėti.
Jūsų tėvai – ne jūs. Jūsų gyvenimas yra jūsų ir tik jūsų. Negyvenkite tėvų gyvenimo. Ir netgi jeigu šiandien baisu priimti sprendimus, tiesiog pamėginkite sau užduoti paprastą klausimą – ar jūsų problemos bus tokios pačios po metų, ar ši situacija bus tokia pat svarbi? Atsakymą jūs tikrai žinote.
Su nuoširdžiausiais linkėjimais ir pądrąsinimais, Daiva Žeimytė“.
***
Baisūs dalykai neretai vyksta pačioje artimiausioje aplinkoje. Apie tai linkę nutylėti ne tik liudininkai, bet ir pačios aukos. Patiriate fizinį ar psichologinį smurtą? Esate tokio smurto liudininkai? Netylėkite. Klauskite, prašykite pagalbos, dalinkitės savo patirtimi.
Savo klausimą įrašykite į skydelį, kurį rasite po šiuo straipsniu – atsakymą jūsų nurodytu el. paštu pateiks projekte „Nebijok kalbėti“ dalyvaujantys specialistai arba projekto ambasadorė, žurnalistė Daiva Žeimytė. Anonimiškumą garantuojame.
