Vos dvi dienas praleidusi klinikoje A.Caspary grįžo namo, o po dviejų savaičių vėl ėjo Potsdamo (Vokietija) biuro „Radio Eins“ muzikos skyriaus vedėjo pareigas.
„Ką ir kalbėti, blogai, kai moteris staiga netenka krūtų. Tik džiaugiausi, kad onkologinė liga buvo diagnozuota gana anksti“, – sakė žurnalistė, jau daugiau nei 20 metų užsiimanti meditacija.
Tačiau po ligos vėl pamėginusi medituoti moteris pajuto, kaip širdis staiga pradėjo pašėlusiai plakti, ir ji nebegalėjo atsipalaiduoti.
„Nemaniau, kad liga taip paveiks mano sveikatą“, – prisipažino A.Caspary.
Bet ji ir toliau tęsė meditaciją. Kiekvieną rytą atsisėdusi lotoso – sukryžiuotų kojų – poza, savo dėmesį sutelkdavo į kvėpavimą ir slopino neigiamas mintis.
Tokiu būdu radijo muzikos laidų vedėja stengėsi pasitikrinti, ar yra kiek ramesnė, labiau atsipalaidavusi. Tik po dešimties savaičių A.Caspary pajuto, jog medituojant jos pulsas vėl tapo normalus.
Po vėžio diagnozės praėjo metai, bet žurnalistės kasdienybė kupina šurmulio ir streso. Tai – ilgi darbo pokalbiai redakcijoje, amžinai kalbantys ir diskutuojantys kolegos.
„Meditavimas padėjo man pasinerti ir išgirsti savo vidinį balsą. Aš suvokiu, ko būtent man reikia ir ar patiriu stresą, kuris susargdina“, – sakė A.Caspary.
Daugiau nei madingas pomėgis
Meditacija užima svarbią vietą šiuolaikinės visuomenės gyvenime: padeda kopti profesinės veiklos laiptais, stiprinti sveikatą, slopinti kasdienio gyvenimo stresus ir net atsikratyti nereikalingų kilogramų.
Visa tai, kas anksčiau buvo laikoma tik dvasine gerove, dabar jau tyrinėjama moksliškai.
Ir mokslas pateikė svarių įrodymų, kad proto treniruotė nėra tik hipių laikų tendencija, madingas pomėgis.
Pirmieji tyrimai apie meditacijos poveikį atsirado praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje JAV. Bet šia proto disciplina rimtai susidomėta tik prieš 10–15 metų.
Gyseno (Vokietija) universiteto psichologas ir meditacijos tyrėjas Ulrichas Ottas net įžvelgia dvasinės praktikos pakilimą.
Mokslo duomenų banke „Pubmed“ surinkus paieškos žodį „Mindfulness“, pateikiama daugiau nei pusketvirto tūkstančio nuorodų į mokslines studijas.
Pradinį tyrėjų ir gydytojų kritišką nusiteikimą išstumia susižavėjimas tuo, kad tylus susikaupimas, gilus pasinėrimas į apmąstymus padeda labiau atsipalaiduoti ir pasiekti geresnę gyvenimo kokybę.
Jau daugelį metų meditaciją tyrinėjanti Harvardo (JAV) universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos skyriaus mokslininkė Britta Holzel priėjo prie išvados, kad gebėjimas surikiuoti mintis ir susitelkti gali daryti itin teigiamą poveikį ne tik dvasinei, bet ir fizinei savijautai.
Vakarų civilizacijos šalyse dvasinio mokymo koncepcija į plačiųjų visuomenės sluoksnių sąmonę pirmiausia prasiskverbė pro popmuzikos kultūrą.
Žilabarzdžio indo ideologja
Praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje visuomenę šokiravo populiarioji muzikos grupė „The Beatles“.
Ji trumpam tapo dvasinio vadovo Maharishi Mahesho Yogi sekėja.
Indijos guru ir filosofas Šveicarijoje įkūrė mokyklą, kurioje rėmėsi savo mokslu, transcendentine meditacija, kai garsiai kartojamas vienas žmogui tinkamas skiemuo ar garsas.
Anuomet nedaugelis galėjo patikėti, kad žilabarzdžio indo ideologija virs pasaulinio masto judėjimu ir net mokslu, kuris tūkstantmečių senumo dvasinės praktikos meną pagrįs tvirtais, nenuginčijamais įrodymais.
Dar prieš 2000-uosius mokslininko pasirinkta meditacijos tema būtų buvusi tolygi jo karjeros pabaigai.
Kaip galima apibrėžti tyrimo objektą, kuris kilo iš religinio konteksto ir iš tikrųjų skirtas savarankiškam savęs tyrimui ir sąmonės plėtrai? Kaip suvaldyti savo pažinimo būseną, kuri apibūdinama vidiniu jėgos šaltiniu?
Nepaisant šių užkardų, tyrėjai atrado būdą meditacijos poveikiui išmatuoti. Ir šiuo atveju pasitelkiami tokie moksliniai šiuolaikinių technologijų metodai kaip galvos smegenų skenavimas.
Tyrimais jau įrodytas teigiamas meditacijos poveikis turint aukštą kraujospūdį, sergant migrena ir artritu. Dvasinė praktika padeda įveikti medžiagų apykaitos problemas – diabetą ir nutukimą.
Meditacija gelbėja gydant galvos smegenų ligas, pavyzdžiui, pasitelkiama reabilitacijų metu po galvos smegenų sužeidimų, kai kamuoja ūžesys ausyse, taip pat esant chroniškiems skausmams.
Gydytojai pabrėžia, kad vien meditacija negali pakeisti tradicinių gydymo metodų, bet ji prisideda prie gijimo procesų.
Poveikį patvirtina tyrimai
Kalgario (Kanada) universiteto studija, remdamasi kortizolio lygiu kraujyje, atskleidė, kad krūties vėžiu sergančios medituojančios pacientės patyrė mažiau streso nei to nedarančios.
Žymus specializuotas medicinos leidinys „JAMA Internal Medicine“ paviešino tyrimų, kuriuose dalyvavo 3500 asmenų, apžvalgą.
Joje patvirtinta, kad meditacija slopina ne tik stresą, bet ir baimę, depresiją, skausmingas ligas.
Kaip meditacija padeda sumažinti tokius skirtingus negalavimus?
Kokie psichologiniai procesai vyksta sutelkiant dėmesį į kvėpavimą ir pojūčius?
Neurologijos mokslas įrodė, jog meditacija pakeičia žmogaus galvos smegenų struktūrą, nes atskiros smegenų sritys palaiko ryšį pagal naują jų veiklos aktyvinimo pavyzdį.
Šį faktą tyrėjai galėjo atvaizduoti skenuodami galvos smegenis. Naujos patirtys, pavyzdžiui, proto treniruotė, pertvarko galvos smegenis iki gyvenimo pabaigos. Meditacijos metu tartum naujai programuojamos galvos smegenys tinkama kryptimi.
Bet tai nereiškia, kad būtina metų metus sėdėti lotoso poza. Jau po trijų seansų, trunkančių po 25 minutes, eksperimento dalyviai, atlikdami protines užduotis, reaguodavo ramiau, būdavo labiau atsipalaidavę.
Tai nustatė „CarnegieMelon“ (Pitsbergas, JAV) universiteto tyrėjų komanda, vadovaujama J.Davido Creswello.
„Tvirta dvasia išgelbėja silpną kūną“, – sakė garsiausias antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas.
Šiuolaikinės meditacijos žvaigždė Jonas Kabatas Zinnas laikosi šios pagrindinės idėjos: „Dvasia gali daryti įtaką kūnui molekuliniu lygmeniu.“
Būtent šiam Amerikos molekulinės biologijos specialistui pavyko padaryti meditacijos proveržį Vakaruose. Daugiau nei prieš 40 metų Masačusetso universiteto klinikos tyrėjas net nenumanė, kokiam judėjimui atvėrė vartus, kai pasitelkęs „Body Scan“ („Kūno skeną“) pacientus nukreipė į dvasinę jų pojūčių kelionę.
Iš pradžių tai buvo nuo depresijos kenčiantys žmonės, sergantys vėžiu, chroniškomis ligomis. J.Kabatas Zinnas tikėjosi, kad tų, kuriems nebegalėjo padėti medicina, gyvenimo kokybė pagerės per treniruotes.
Savo paties nuostabai, jis konstatavo, kad dvasinė praktika, be kita ko, teigiamai veikė žvyneline sergančių pacientų šviesos terapijos eigą.
Kad išmoktum medituoti, nereikia keliauti į Indiją ar apsigyventi vienuolyne. Daugelio pasaulio šalių didmiesčiuose įsikūrę jogos centrai siūlo dvasinės praktikos kursus.
Nieko jau nestebina tūkstantis žmonių, susirinkusių Niujorko Centriniame parke ar kokioje nors koncertų salėje bendrai medituoti.
Keliaujantiems oro linijomis „Virgin Atlantic“ ar „Delta“ reikia tik užsidėti ausines, ir iš jų pasigirs meditacijos mokytojo nurodymai.
Dvasine praktika galima užsiimti net neiškėlus kojos iš namų: internete daugybė programų paketų, vaizdo medžiagos ir prenumeruojamų transliacijų. Galima pasirinkti įvairius meditavimo variantus.
Populiarina ir žvaigždės
Augantis įžymybių, kurios viešai kalba apie pagerėjusią gyvenimo kokybę, skaičius kelia aukštyn meditavimo populiarumo kartelę.
Tokios kino pasaulio žvaigždės kaip aktorius ir režisierius Clintas Eastwoodas, režisierius Davidas Lynchas, aktorė Goldie Hawn ir elektroninės muzikos atlikėjas Moby žavisi įkvėpimą sužadinančia jėga, kurios semiasi iš meditavimo.
Garsi žurnalistė Arianna Huffington ar BMW stebėtojų tarybos pirmininkas Norbertas Reithoferis taip pat priklauso prie dvasinės praktikos išpažinėjų.
Pasaulio teniso aikštynų žvaigždė Novakas Džokovičius mielai kalba apie savo vidinį pasaulį. Jis medituoja kartu su vienuoliais „Buddhadapadipa“ šventykloje Vimbldone (Londonas, Didžioji Britanija). Tenisininkas sakė, kad taip įkrauna savo baterijas ir valdo savo dėmesingumą.
Ne tik sportininkai ir pramogų pasaulio žvaigždės turi naudos iš dvasinės praktikos, bet ir biurų tarnautojai. Dabartinis valingo dėmesio valdymo judėjimo epicentras – Silicio slėnis.
Čia pirmauja „Google“ su savo programa „Search Inside Yourself“ (SIY). Dėmesio lavinimo treniruotę kartu su įžymiais mokslininkais sukūrė vienas pirmųjų „Google“ programuotojų Chade’as Mengas Tanas, atradęs daug sekėjų tarp ateities technologijų kūrėjų.
„Midfulness“ – ugdymo kryptis, kuri užtikrina asmens sąmoningumą, dėmesingumą ir kryptingumą veikloje, yra priešingybė „Multitasting“. Užuot kaip voverės skubėdami skaitmeninio gyvenimo rate, dėmesį sutelkiame į savo vidinį gyvenimą.
Prieš dešimt metų Peteris Bostelmannas (48 m.) atrado dėmesio valdymo principą ir teigiamą jo poveikį privačiai aplinkai. Ekonomikos inžinierius daugelį metų dirbo šiuolaikinės programinės įrangos koncerne SAP, kurį laiką jo filiale Palo Alte (Kalifornija, JAV).
Iki pradėdamas nuolatinę dvasinę praktiką slegiant įtampai ar stresinėms situacijoms jis dažnai jautėsi tarsi pajudintas sniego kamuolys. Pradėjęs medituoti tapo ramesnis, nebeliko padrikų minčių raizginio.
Prieš ketverius metus P.Bostelmannui kilo idėja koncerne SAP įdiegti programą SIY. Bet jis nebuvo tikras, ar 2012-ieji – tinkamas laikas tokiam sumanymui įgyvendinti.
Bet vėliau paaiškėjo, kad jis neapsiriko. Jau treji metai P.Bostelmanno vadovaujamas skyrius moko po pasaulį išsibarsčiusius koncerno SAP darbuotojus SIY programos, kad su ja jie supažindintų savo kolegas.
Šiuo pasiūlymu pasinaudojo daugiau nei 2 tūkstančiai darbuotojų, jie nuolat susitinka tylos kambariuose, kurie buvo įrengti SIY ugdyti. Dabar jau susidarė ilgas norinčiųjų įvaldyti šią programą sąrašas.
„Pribrendo laikas gyvenimo būdui, kuris leistų valdyti dėmesį, nes visi ieškome to, kas padeda suvaldyti įtampą, geriau suvokti save“, – taip P.Bostelmannas aiškina savo sumanymo sėkmę.
Jau keleri metai sparčiai populiarėja elgesio terapijos ir dėmesio valdymo pratimų derinys – MBCT. Jis pirmiausia taikomas sergantiems depresija.
Išsamūs tyrimai parodė, jog tris ar daugiau depresijos fazių patyrę pacientai į jas nugrimzta kur kas rečiau, jogos pratimus ir kvėpavimo meditaciją pavertę savo elgesio terapija.
Nepaisant sparčiai augančių meditacijos šalininkų gretų, nuo pernelyg didelio susižavėjimo dvasine praktika ragina susilaikyti būtent tie tyrėjai, kurie ją ir išpopuliarino.
„Dar lieka neatsakyta į daugelį klausimų, o tik galvos smegenų sričių veiklos suaktyvėjimas dar nedaug ką paaiškina“, – įspėjo psichologas ir meditacijos tyrėjas U.Ottas.
Dabar meditacija laikoma savos rūšies antibiotiku, proveržio poveikį turinčiu medikamentu esant visų rūšių negalavimams. Svarbiausia – bent jau gali padėti pagydyti sielą.
Naują pažintį su savimi Stefanie Rohr, aštuonerių metų sūnaus motina, pradėjo po ją užgriuvusių skaudžių likimo smūgių.
Dabar 36-erių moteris žino, kaip atgauna vidinę ramybę. Giliais, ilgais įkvėpimais S.Rohr pradeda dešimties minučių meditaciją.
Tokiomis trumpomis susikaupimo minutėmis ji dažniausiai mėgaujasi namuose, bet nepraleidžia progos pamedituoti automobilyje, kai stovi spūstyje ar traukinyje.
S.Rohr mano, kad nuolatiniame kasdienių rūpesčių sūkuryje žmonės pamiršta skirti dėmesio sau, kūnui, jausmams.
„Tik medituodama sugebėjau pamiršti visas bėdas, problemas, vieno kūdikio mirtį savo įsčiose ir atsitiesti“, – tvirtino S.Rohr.
Tapusi jogos mokytoja, ji padeda ir kitiems žmonėms išsilaisvinti iš juos kamuojančių dvasinių gniaužtų.
Meditacija net padeda atsikratyti antsvorio
Remdamasi savo darbo patirtimi mitybos konsultantė Julia Bollwein (nuotr.) teigė, kad didėja jos taikomo metodo „Mindfulness Based Eating Awareness Training“ (MB-EAT) – sąmoningo, dėmesingo valgymo treniruotės paklausa.
Daugumai savo pacienčių ji konstatuoja dietų nulemtus sutrikimus. 35 metų specialistė omenyje turi tas moteris, kurios išbandė visus įmanomus liesėjimo būdus, bet vis dar nepasiekė išsvajotos figūros.
Savo seminarų pradžioje J.Bollwein pribloškia jų dalyves: „Aiškinu, kad siekiant trokštamo svorio nereikia ieškoti magiškos formulės dietos, po kurios būtų galima įsisprausti į 36 dydžio suknelę, – tokios tikrai nėra.“
Mitybos konsultantė parodo seminarų dalyvėms naują kelią – suvokti savo organizmą. J.Bollwein mano, kad žmogaus valgymo įpročiai atspindi jo emocijas.
Kartu su savo klientėmis ji daugelį minučių kramto vieną vienintelę raziną ir klausinėja: ar skanus šis kąsnis? Kaip kvepia? Ką jaučia valgydamos?
Tuo metu mažiau medituojama ir dėmesys labiau sutelkiamas į jutiminius pojūčius. Savo įspūdžius J.Bollwein klientės užrašo dienoraštyje.
MB-EAT metodas buvo sukurtas JAV, o jo teigiamą poveikį antsvorį turinčioms kursų dalyvėms patvirtino daugelis tarptautinių studijų.
