Bestumdant kūdikio vežimėlį vilnietę aplankė sukrečianti mintis

Z.Tomilinienė pati yra trijų vaikų mama. Nors jos nėštumai visi buvo planuoti ir labai laukti, ji turėjo didelį norą padėti neplanuotai pastojusioms moterims, kurios išgyvena krizę dėl nelaukto vaikelio. Zita yra patyrusi vieną persileidimą, todėl puikiai supranta, kaip skaudu netekti vaiko.

123rf nuotr.
123rf nuotr.
Dažnai, ypač pradžioje, kai sužinai apie naujieną, apima abejonės dėl gimdymo.<br>D.Umbraso nuotr.
Dažnai, ypač pradžioje, kai sužinai apie naujieną, apima abejonės dėl gimdymo.<br>D.Umbraso nuotr.
Dažnai, ypač pradžioje, kai sužinai apie naujieną, apima abejonės dėl gimdymo.<br>D.Umbraso nuotr.
Dažnai, ypač pradžioje, kai sužinai apie naujieną, apima abejonės dėl gimdymo.<br>D.Umbraso nuotr.
Dažnai, ypač pradžioje, kai sužinai apie naujieną, apima abejonės dėl gimdymo.<br>D.Umbraso nuotr.
Dažnai, ypač pradžioje, kai sužinai apie naujieną, apima abejonės dėl gimdymo.<br>D.Umbraso nuotr.
Dažnai, ypač pradžioje, kai sužinai apie naujieną, apima abejonės dėl gimdymo.<br>D.Umbraso nuotr.
Dažnai, ypač pradžioje, kai sužinai apie naujieną, apima abejonės dėl gimdymo.<br>D.Umbraso nuotr.
Dažnai, ypač pradžioje, kai sužinai apie naujieną, apima abejonės dėl gimdymo.<br>D.Umbraso nuotr.
Dažnai, ypač pradžioje, kai sužinai apie naujieną, apima abejonės dėl gimdymo.<br>D.Umbraso nuotr.
Dažnai, ypač pradžioje, kai sužinai apie naujieną, apima abejonės dėl gimdymo.<br>D.Umbraso nuotr.
Dažnai, ypač pradžioje, kai sužinai apie naujieną, apima abejonės dėl gimdymo.<br>D.Umbraso nuotr.
Dažnai, ypač pradžioje, kai sužinai apie naujieną, apima abejonės dėl gimdymo.<br>D.Umbraso nuotr.
Dažnai, ypač pradžioje, kai sužinai apie naujieną, apima abejonės dėl gimdymo.<br>D.Umbraso nuotr.
Z.Tomilinienė pati yra trijų vaikų mama.<br>D.Umbraso nuotr.
Z.Tomilinienė pati yra trijų vaikų mama.<br>D.Umbraso nuotr.
Z.Tomilinienė pati yra trijų vaikų mama.<br>D.Umbraso nuotr.
Z.Tomilinienė pati yra trijų vaikų mama.<br>D.Umbraso nuotr.
123rf nuotr.
123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Evelina Parniavskaja

Aug 20, 2016, 3:20 PM, atnaujinta May 15, 2017, 8:58 AM

Z.Tomilinienė pati yra trijų vaikų mama. Nors jos nėštumai visi buvo planuoti ir labai laukti, ji turėjo didelį norą padėti neplanuotai pastojusioms moterims, kurios išgyvena krizę dėl nelaukto vaikelio. Zita yra patyrusi vieną persileidimą, todėl puikiai supranta, kaip skaudu netekti vaiko.

Mintis pasiekti nėščias moteris, svarstančias apie abortą, po vieno rytinio pasivaikščiojimo taip užvaldė Zitą, kad ji negalėjo jos atsisakyti. Todėl su bendramintėmis įkūrė Krizinio nėštumo centrą. Jo tikslas – abortų prevencija per konkrečią pagalbą nėščiosioms arba teikiant konkrečią pagalbą nėščiosioms padėti apsispręsti išsaugoti vaiko gyvybę.

- Kokia pagalba jūsų centre teikiama neplanuotai pastojusioms?

– Mes teikiame pagalbą nėščioms moterims, kurios išgyvena krizę dėl nelaukto, neplanuoto nėštumo arba kai nėštumas, kad ir planuotas, vystosi ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Problemų kyla dėl gyvenimiškų situacijų: išsiskiria, netenka darbo, baiminasi dėl ateities, kaip sugebės vaikelį išlaikyti ir užauginti.

Mes teikiame socialinę, psichologinę, materialinę, finansinę ir visapusišką pagalbą tiek nėštumo metu, tiek pirmuosius dvejus metus pagimdžius. Taip pat padedame moterims ir po aborto, persileidimo ar kūdikio netekties. Psichologinė pagalba skirta išgyventi trauminį įvykį, kad moteris sugebėtų atrasti savyje jėgų toliau gyventi ir nepasiduoti.

- Koks atvejis iš viso veiklos laiko jums labiausiai įstrigo į atmintį?

– Mūsų centras gyvuoja beveik trejus metus. Todėl yra buvę įvairių atvejų. Galėčiau labai daug pasakoti. Pavyzdžiui, buvo tokia istorija – kreipėsi mergina elektroniniu paštu. Buvo nesenai sužinojusi, kad jau 16 savaičių laukiasi, ir ją paliko vaikinas, nors jie ruošėsi tuoktis. Žinia, kad reikės vienai auginti vaiką, labai sunki. Ir ji ieškojo, kur pasidaryti abortą, net kreipėsi į mūsų centrą dėl nėštumo nutraukimo, kadangi esant 16 savaičių nėštumui jau niekas nedaro. Tikėjosi, kad mes padarysime.

Lietuvoje abortas legalus iki 12 savaičių. Aišku, mūsų centras abortų nedaro. Mes išklausėme. Tuo metu svarbu išklausyti moterį, kad ji būtų išgirsta. Tą dieną įvyko viena psichologinė konsultacija internetu. Ta moteris sakė: „Arba man padarys kas nors abortą, arba aš nusižudysiu.“ Ir nors nematai jos, bandai ją psichologiškai palaikyti, padrąsinti. Tai buvo viena vienintelė ilga konsultacija. Ir tada ji dingo. Bet po kelių mėnesių ji atsiuntė savo nuotrauką su savo vaikeliu. Ir didelį padėkos laišką, kokia jai buvo svarbi konsultacija ir pagalba.

Atrodo, lyg ir nieko ypatingo nepadarei, nes tik išklausei tą moterį. Bandei padrąsinti, bet jai tuo metu buvo taip reikšminga. Sau nieko nepasidarė, nepadarė ir vaikeliui, o kai jis gimė, motina tapo be galo laiminga. Vis dėlto atrado savyje jėgų išnešioti vaikelį ir pagimdyti. Mes vis dar palaikome ryšį, ji atsiunčia augančios mergytės nuotraukų. Ji laiminga su savo vyru, kuris myli ir ją, ir vaiką.

Dažnai, ypač pradžioje, kai sužinai apie naujieną, apima abejonės dėl gimdymo. Ta naujiena atrodo drebinanti, viską griaunanti. Atrodo, kad visi planai griūva. Dažnai moterys kreipiasi pirminėje stadijoje, kai svarsto nutraukti nėštumą. Kartais jos pačios nori gimdyti, bet patiria spaudimą iš savo partnerių, kad dabar ne laikas arba trūksta tam tikrų resursų. Kartais vyrui reikia daugiau laiko susitaikyti su moters nėštumu negu pačiai moteriai.

- Kaip išvengti neplanuoto nėštumo, jei lytinių santykių metu nesisaugoma?

– Lytiniai santykiai yra tiesiogiai susiję su naujos gyvybės atsiradimu. Jeigu žmonės nesisaugo, vadinasi, nebijo nėštumo. Nes jeigu nenori turėti vaikų, jie naudoja tam tikras apsaugas. Apsaugų yra įvairiausių, pradedant prezervatyvais, baigiant tabletėmis. Kiti skaičiuoja, kada yra vaisingos dienos, tada susilaiko nuo lytinių santykių. Poros naudoja įvairius metodus, kurie jiems priimtiniausi.

Dažniausiai jiems ginekologai suteikia informaciją, kokias apsisaugojimo priemones naudoti. Bet mūsų patirtis rodo, kad moterys dažnai žino visas apsaugos priemones arba kai kurios net ir naudoja, bet kažkokiu būdu pastoja. Ir pačios nesupranta, kaip taip galėjo būti, bet vis dėlto nė viena priemonė negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos.

Kartais būna, kad pora draugauja, ir vyras ar partneris sako, kad „nieko tokio, jei pastosi, gimdysi, auginsime“. Tačiau kai moteris pastoja, vyras iš karto sako, kad yra nepasiruošęs arba ne laikas. Atrodo, kad viskas kaip ir buvo gražu, apie naują gyvybę kalbėjo, bet kai pastojo – jau nebenori.

Moterys ir vyrai, ryždamiesi abortui, paprastai neturi pakankamai informacijos. Aišku, būna ir taip, kad moterys nenori gimdyti, bet vyrai nori vaikelio. Tada vyrai susiranda mūsų numerį ir prašo pagalbos, konsultacijos. Yra įvairių vyrų ir moterų.

- Kaip buvo nuspręsta įkurti Krizinio nėštumo centrą?

– Aš pati turiu 3 vaikus. Ir kai susilaukiau trečio vaikelio, labai džiaugiausi savo motinyste. Vieną rytą vaikščiodama su savo sūnumi galvojau, koks gražus rytas, kaip gera turėti vaiką, bet tą patį rytą kažkokia moteris eina darytis aborto. Ir toks kontrasto pajutimas. Kaip? Juk kūdikis – tai toks gėris. Tuo metu turbūt motina jaučiasi beviltiškai, kad negali jo priimti. Tada ta mintis atėjo ir manęs nepaliko.

Pradėjau gilintis, ar yra Lietuvoje teikiama pagalba neplanuotai pastojusioms moterims. Panorau pasiekti tas moteris, prakalbinti jas, paklausti, kas yra, kodėl yra taip blogai? Ir kai pradėjau domėtis, pamačiau, kad mūsų šalyje nėra jokio krizinio nėštumo centro, o visose Europos šalyse ir Amerikoje yra tokie centrai. Lietuvoje nėra tinkamų konsultacijų ir tęstinės pagalbos krizę dėl neplanuoto, nenorimo nėštumo išgyvenančioms moterims.

Apsilankiau keliuose centruose – Norvegijoje, Izraelyje, Italijoje. Todėl nusprendžiau, kad Lietuvoje irgi reikia įkurti tokį centrą. Ir šią veiklą pradėjome su bendramintėmis – tai penkios skirtingų sričių specialistės: teisininkės, psichologės, socialinis darbuotojas. Pirmiausia sukūrėme internetinį puslapį www.neplanuotasnestumas.lt, tada įkūrėme šitą centrą, ir taip pamažu atsirado daug bendraminčių, kurie palaikė ir palaiko.

Taip pat turime apie 60 savanorių visoje Lietuvoje. Ir beveik kas dieną atsiranda savanorių, kurie nori padėti, mato prasmę. Kai kurios savanorės kreipiasi sakydamos, kad pačios išgyveno krizinį nėštumą ir žino, kaip sunku būti vienai, vienišai.

Gauname didelį palaikymą iš įvairių žmonių. Būna, kad jie net suteikia laikinąją gyvenamąją vietą. Mūsų centras teikia laikiną apgyvendinimą, bet mes neturime namų – bet yra šeimos, kurios priima pas save pagyventi nėščią merginą ar moterį nuo savaitės iki kelių mėnesių. Per tą laiką surandame butą, kurį ji galėtų nuomotis. Kartais dengiame dalį nuomos, bet viskas priklauso nuo konkrečios moters situacijos.

- Kokie specialistai dirba jūsų centre?

– Dirba socialinė darbuotoja ir konsultantė, taip pat psichologė, kuri teikia psichologinę pagalbą. Visoje Lietuvoje turime apie 25 psichologus, kurie yra savanoriai mūsų organizacijoje, dirba kitose įstaigose, bet kiekvienas priima kas savaitę po vieną moterį ir teikia nemokamas konsultacijas. Taip pat turime apie 10 savanorių ginekologų įvairiose Lietuvos klinikose, kurie nemokamai suteikia profesionalią konsultaciją, padaro echoskopiją, viską išsamiai moteriai ir vyrui paaiškina.

Dirba projektų koordinatorė ir aš – vadovė, bet kartais ir konsultuoju, nes esu socialinė darbuotoja. Dalijamės darbais. Dirbame komandoje. Taip pat tarp savanorių yra teisininkai, kurie net dirba brangiose kontorose, kur valanda kainuoja 100 eurų, o pas mus jų konsultacija nemokama, nes šie žmonės tiki mūsų idėja. Labai smagu, kai vienoje vietoje gali iš skirtingų specialistų gauti visą kompleksą pagalbos.

- Iš kur gaunate finansavimą? – Mes rašome projektus. Yra vienas užsienio fondas, kuris mus remia jau kelintus metus. Taip pat rašome ministerijai projektus. Šiais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė 3400 eurų metams veiklos. Tai yra simbolinė suma. Iš valstybės gauname labai mažai. Žmonės nemažai remia mūsų projektą per „Aukok“ portalą. Projektas „Išgelbėk naujo žmogaus gyvybę padėdamas nėščiajai“ praėjusiais metais paaukojo 15 000 eurų.

Daug yra privačių žmonių, kurie aukoja ir paremia. Bendradarbiaujame su „Caritas“, su psichikos sveikatos centrais ir visuomenės sveikatos biurais, ligoninėmis, mokyklomis. Labai smagu, kad kartais partneriai patys atsiranda.

- Tai kada geriausias laikas susilaukti vaiko?

– Tai priklauso nuo konkrečios moters arba šeimos noro. Aišku, geriausia vaikui gimti mylinčioje šeimoje, kurioje to vaikelio laukia tėtis ir mama. Tai yra idealus variantas. Bet juk gyvenimas nėra idealus, kaip norėtųsi. Dažnai vaikas pasibeldžia ne tuomet, kai tu planuoji, o tada, kada jis pasibeldžia. Statistika rodo, kad pusė žmonių yra gimę neplanuoti. Ne viskas nuo mūsų priklauso.

- Ko moterys nežino apie abortus?

Abortai moteris paveikia labai skirtingai, individualiai, bet dažnai būna, kad jos patiria depresiją, tokį liūdesį, dėl kurio negali atrasti ramybės. Jaučia gėdą arba kaltę. Taip pat jaučia bejėgiškumą, kad negali nieko pakeisti. Nors prieš abortą ta moteris manė, kad padarys abortą, ir viskas išsispręs. Bet kai pasidaro abortą, ji patiria tuštumą, skausmą, praradimo jausmą, nors ir nenorėjo gimdyti, bet vėliau ateina suvokimas, kad tai buvo jos vaikas. Tai labai stiprus tuščių įsčių jausmas, kurio net nepaaiškinsi.

Dauguma moterų prieš nėštumo nutraukimą mano, kad bus stiprios, kad abortas išspręs problemą, kad gyvens lyg niekur nieko. Bet kadangi į mus kreipiasi nemažai moterų jau po abortų, matome jų skausmą, ir dažnai jos pačios nesupranta, kas tada buvo, kad šitaip pasielgė. Jaučiasi lyg gilioje duobėje. Gaila, bet po abortų daugelis moterų negali suimti savęs į rankas, kaip galvojo, nes netekties skausmas per stiprus.

Dažnai moteris po nėštumo nutraukimo galvoja netgi apie savižudybę. Suomijoje yra atlikti tyrimai, tirtos pacienčių kortelės ir pastebėta, jog abortą patyrusios moterys šešis kartus dažniau linkusios į savižudybę nei tos, kurios pasirinko gimdymą.

Pirmas abortas sukelia pakartotinių abortų riziką, nes moteris jaučiasi kalta ir bijo būsimam vaikui būti bloga mama. Bet juk dažnai tik po gimdymo atsiranda motinos ir kūdikio ryšys, meilė. Dar viena pasekmė – dažnai po aborto poros išsiskiria. Net jei ir moteris sutinka daryti abortą dėl mylimo žmogaus, dažniausiai vis tiek lieka viena su savo skausmu.

- Ar buvo atvejų, kai moteris po jūsų konsultacijų vis tiek pasiryžo abortui?

– Taip, ypač jei ji jau buvo apsisprendusi arba vis tiek nepamatė jokių kitų alternatyvų. Bėda, kad moterys labai skuba nuspręsti, nepalieka sau laiko, neleidžia sau apsvarstyti, apgalvoti. Pirmiausia būna neigimas. Kartais sprendimas būna labai skubotas. Bet juk su tuo sprendimu – ir nesvarbu, koks jis bus, ar gimdyti, ar nutraukti nėštumą, – gyvensi visą gyvenimą. Todėl turi leisti sau neskubėti priimti lemiamo sprendimo. Kadangi galima galvoti iki 12 savaičių, tai nebūtina per pirmą savaitę, kai sužinai apie nėštumą, iš karto nuspręsti. Bet tai yra moters pasirinkimas.

Mes tik teikiame nemokamas specialistų konsultacijas, padedančias moterims priimti atsakingą ir informuotą sprendimą. Siūlome ir tęstinę kompleksinę pagalbą besilaukiančioms moterims, kurios dėl nelaukto nėštumo atsiduria sunkioje padėtyje.

Mūsų tikslas – suteikti visokeriopą pagalbą. Mes džiaugiamės, kada moteris nusprendžia gimdyti, tada palaikome visapusiškai, bet jeigu ji apsisprendžia daryti abortą, mes negalime to pakeisti ar nuspręsti už ją. Tai yra jos kelias, kaip ir kiekvienas jį turime.

- Su kokia nuostata priimate moteris, vyrus?

– Priimame su atvirumu. Mums rūpi žmogus, kuris kreipiasi. Nuoširdžiai norisi jį išklausyti, išgirsti, padrąsinti. Konsultacijos esmė – išgirsti, koks yra to žmogaus suvokimas ir kuo jis gyvena. Padėti susitaikyti su žinia, kad mergina, moteris laukiasi. Mums rūpi ir naujo žmogaus gyvybė, ir moters gerovė.

Abortas – nematymas kitų sprendimų. Joms trūksta artimiausių žmonių palaikymo. Centre siekiame priimti žmogų tokį, koks jis yra. Su jo mąstymu, vertybėmis. Jokiais būdais jis nėra smerkiamas ar teisiamas. Nemoralizuojame, negąsdiname, bet padedame susigaudyti. Ir paskatinti priimti neskubotą sprendimą.

- Kokios yra dažniausios nėštumo nutraukimo priežastys?

– Kai moteris, sužinojusi, kad neplanuotai laukiasi, jaučia nesaugumą santykiuose su partneriu, nuo kurio laukiasi. Taip pat būna dėl spaudimo, dėl ekonominės situacijos. Moteris jaučia baimę dėl ateities, kad ateityje negalės išlaikyti vaiko. Dažniausia priežastis – išankstinis nusistatymas, kad nėštumas yra neplanuotas.

- Kas daugiau kreipiasi pagalbos – suaugusieji ar paaugliai?

– Labiau suaugusios moterys. Pagal nėštumo nutraukimo statistiką, Lietuvoje daugiausia abortą darosi moterys nuo 20 iki 39 metų. Tai kaip ir jau ne paauglės. Suaugęs žmogus, kuris turi išsilavinimą, darbą, vis tiek darosi abortą. Dažniausiai – dėl psichologinių problemų ar santykių. Aišku, kreipiasi ir nepilnametės, bet jų yra nedaug.

- Kiek dažniausiai reikia konsultacijų ar pokalbių su specialistais, kad moteris pakeistų sprendimą?

– Labai įvairiai. Kartais užtenka ir vienos konsultacijos, labai svarbu ir kokia yra stadija. Ar tai yra dar svarstymų ir ieškojimų, atsakymo ir sprendimo, ar moteris jau yra nusprendusi. Todėl būna labai sunku pakeisti tą sprendimą. Bet jeigu ateina dar iki galo neapsisprendusi,  konsultacija dažniausiai padeda jai patikėti gyvenimo su vaiku galimybe ir taip išsaugoti įsčiose augančią gyvybę.

- Kaip manote, ar lytinis švietimas yra būtinas mokyklose? Ir kaip jis galėtų prisidėti prie abortų mažinimo?

– Manau, mokyklose trūksta rengimo šeimai, rengimo atsakingiems lytiniams santykiams. Suvokimo apie lytinių santykių pasekmes, apie įvairias rizikas, apie apsisaugojimo būdus. Mokykla parengia išlaikyti egzaminus, kurių gyvenime galbūt nelabai reikės. Bet pagrindiniam gyvenimo egzaminui, kaip kurti santykius, kaip planuoti vaikus ar kaip juos gimdyti ir auginti, rengimo nėra. Bet juk to reikia.

Aišku, svarbu, kad ta programa netaptų kontraceptinių priemonių naudojimo propagavimu. Su tuo švietimu reikėtų elgtis labai atsakingai, kad tai dar labiau nepaskatintų ankstyvų lytinių santykių. Bent iki 18 metų derėtų susilaikyti nuo lytinių santykių, o jei negali susilaikyti, tai bent naudoti apsaugos priemones.

Kadangi nėra šimtaprocentinės apsaugos, reikia ir priimti galimybę, kad gali pastoti. Todėl prieš mylintis svarbu apgalvoti, ar tikrai su šiuo žmogumi norėčiau susilaukti vaiko, jei kartais apsisaugojimo priemonė nesuveiktų. Mes patys vedame seminarus ir paskaitas jaunimui apie žmogaus gyvybės vystymąsi, aborto pasekmes ir saugų bei atsakingą lytinį gyvenimą. Dažnai žmonės mano, kad jiems taip neatsitiks, bet gyvenime įvyksta dalykų, kurių neplanavome. Ir neplanuotas nėštumas gali tapti nuostabia gyvybės dovana.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.