Atsako žurnalistė Daiva Žeimytė:
„Laba diena. Esu labai dėkinga, kad parašėte. Pirmiausia leiskite paklausti – ir iš kur pas jus tiek kantrybės? Ir kam kentėti, jeigu galima nekentėti? Žinoma, pragyvenus kartu 43 metus turbūt net baisu pagalvoti apie skyrybas. Bet gi jūs pati klausiate – kaip gyvensite, kai reikės nuolatos būti vienam šalia kito? Pamėginkite sąžiningai atsakyti sau į klausimą – ar jūs tikrai sugebėsite? Ar to norite?
Žinote, pateiksiu jums vieną pavyzdį. Mano viena pažįstama moteris, kuriai jau daugiau kaip 60 metų, visiškai neseniai išsiskyrė su savo vyru, su kuriuo pragyveno kelis dešimtmečius, užaugino du vaikus. Vyras tuo kelis dešimtmečius ją terorizavo, gėrė, vaikė iš namų.
Ir vieną dieną ji pasiryžo. Išėjo ir padavė skyrybų prašymą. Liko be namų (butas buvo bendra nuosavybė, kurią reikėjo parduoti), apsigyveno pas tetą, bet ji dabar švyti. Ji pagaliau šypsosi. Ji rami. Ji saugi. Be to, labai išgražėjo. Ir štai jums, kaip sakoma, „ant gyvenimo galo“ tokios permainos.
Niekada nevėlu keisti savo gyvenimo. Visiškai nesvarbu, kiek mums metų. Svarbiausia, kaip mes jaučiamės. Ir jeigu su kažkuo ar kažkur jaučiamės negerai, jeigu mes nesijaučiame ramūs ir laimingi, vadinasi, reikia imtis veiksmų. Jie gali būti nemalonūs, skaudūs, bet jie būtini. Dabar spręsti jums, ar jūs to norite.
Su nuoširdžiausiais linkėjimais ir padrąsinimais, projekto „Nebijok kalbėti“ ambasadorė Daiva Žeimytė“.
***
Baisūs dalykai neretai vyksta pačioje artimiausioje aplinkoje. Apie tai linkę nutylėti ne tik liudininkai, bet ir pačios aukos. Patiriate fizinį ar psichologinį smurtą? Esate tokio smurto liudininkai? Netylėkite. Klauskite, prašykite pagalbos, dalinkitės savo patirtimi.
Savo klausimą įrašykite į skydelį, kurį rasite po šiuo straipsniu – atsakymą jūsų nurodytu el. paštu pateiks projekte „Nebijok kalbėti“ dalyvaujantys specialistai arba projekto ambasadorė, žurnalistė Daiva Žeimytė. Anonimiškumą garantuojame.
