Kuo ypatingas šventinis periodas? Prieš šventes ir per jas žmonės būna labai aktyvūs, tiek fizinė, tiek ir psichinė energija yra naudojama jos netausojant, juk reikia visur suspėti ir viskam pasiruošti. Mūsų kraujagysles užplūsta nekasdieniai hormonų kiekiai.
Pradedant streso hormonu, kortizoliu, adrenalinu ir baigiant laimės hormonais endorfinais. Paraudę žandai nuo arterinio krausjospūdžio padidėjimo ir išsipūtę pilvai nuo virškinimo sutrikimų – čia tik menki organizmo negalavimai, kuriuos gana greit protingas kūnas sureguliuoja homeostaze. Ne visi negalavimai tokie paprasti ir lengvai praeinantys. Užgesus švenčių šviesoms ne vienam užgęsta ir akys, ir nuotaika. Liūdesys, nuovargis, apatija apninka tuos, kurie netausojo savo fizinių ir psichinių jėgų per šventes.
Paprasta fizika, jei skystį išpylei iš indo ir neužpildei nauju, tai indas lieka tuščias, čia taip ir su žmogiškaisiais energijos resursais. Iškrautą bateriją reikia įkrauti ir nereikia tikėti stebuklais, kad šventinė nuotaika, džiaugsmas ir dovanos kompensuos nuovargį. Vadinamosios žiemos atostogos daugeliui virsta maratono bėgimu, pakeliui užkandant riebaus kalėdinio maisto ir užgeriant nekasdieniu alkoholio kiekiu. Kasdienis režimas, sportas, dietos yra nukeliamos pošventiniam laikotarpiui, kai bus laiko. Kyla klausimas – kaip tokio maratono metu dar sugebame švęsti?
Tiems, kurie dar planuoja vienokias ar kitokias šventes, keletas patarimų:
1. Neatidėliokite kasdienių ir svarbių reikalų pošventiniam periodui. Neturėkite vilčių, kad po švenčių būsite pailsėję. Šventės nelygu atostogoms, tai panašiau į prailgintas darbo valandas.
2. Laukite švenčių su realistine nuotaika. Kalėdų Senelio ar kito dovanų senio biudžetas lygus jūsų biudžetui. Skonio receptoriai yra tik ant liežuvio galiuko, jų sukeliamas malonumas trumpalaikis. Prisiminkite, kad šventei pasibaigus jūs vėl norėsite valgyti ir gerti. Saikas visuose dalykuose yra aukso vertės. Saikingai dovanokite, išlaidaukite, valgykite ir gerkite.
3. Endorfinai savo sukeliamu efektu panašūs į narkotikus. Euforija, energijos perteklius juos vartojant ir abstinencinė būsena nutraukus jų vartojimą. Džiaugtis reikia saikingai.
Atrodo, kad šventiniais stebuklais tiki ne tik vaikai, jais tiki ir suaugę. Lūkesčiai ir viltys, kad po švenčių viskas bus lengva ir paprasta, kad atidėliotiems darbams turėsite marias laiko, dūžta į šipulius. Kasdienybė ir atidėti darbai kaip lavina užgriūva iškart po švenčių. Kaip pasakoje apie Pelenę, po dvylikos nelieka nei karietos, nei suknelės, pasitinka kasdieniai darbai ir šalia jų neplautų lėkščių stirta, nustekentas šeimos biudžetas, niekam nenaudingos ir nedžiuginančios dovanos. Ar tokia realybė gali įkvėpti naujai suplanuotiems darbams pradėti? Planai, pasižadėjimai sau ir kitiems greit pamirštami, nes jiems tiesiog nėra jėgų. Planavimas ir nauji horizontai buvo apžvelgiami dar tada, kai jautėmės žvalūs ir pasiruošę švęsti.
Jei jau žinote, apie ką čia pasakoju, ir savo kailiu patiriate emocinį išsekimą, nekantraudami laukiate ne moralų, o patarimo, kaip išbristi iš pošventinės pelkės. Kojos jau šlapios, ne laikas ir vieta kalbėti, kas būtų, jeigu būtų, ir kas buvo, tas pražuvo. Esame čia ir dabar būsenos, panašios į depresiją.
Pats blogiausias patarimas, kurį galite išgirsti, yra siūlymai užsiimti kokia nors veikla, panirti į darbus, neužsidaryti ir bendrauti, tęsti pasilinksminimus ir t.t. Čia tas pat, kas rašalo dėmę valyti rašalu ar gydytis tuo, kuo susirgai. Grįžkime prie minties, kad šventinis periodas išsiurbia iš žmogaus energiją, tai logiškiausia pošventinį periodą skirti vidiniams resursams atkurti. Pasyvus poilsis, susilaikymas nuo aktyvių pramogų, žmogiškųjų kontaktų, savęs palepinimo ir pamaloninimo procedūros, poguliai ir ilgesnis miego laikas, iškrovos dietos su vaisių ir daržovių sultimis, išorinė ir vidinė ramybė yra viskas, ko reikia jūsų nualintam organizmui. Meditacija, joga, pasivaikščiojimai gamtoje, muzikos, dailės terapija, sustabdančios bėgimą ir didinančios koncentraciją į čia ir dabar, yra rekomenduotinos kiekvienam.
Trumpi patarimai visiems, kurie po švenčių pasijuto išgręžti:
1. Palepinkite save patys. Tik jūs vieni žinote, kas padeda jums atgauti jėgas.
2. Lėtai ir ramiai imkitės darbų, kuriems vis nebūdavo laiko. Pasitenkinimas, kurį patirsite juos atlikę, bus atlygis.
3. Darykite tik tai, kas jums įdomu. Pabūkite egoistai ir skirkite laiko tik sau. Leiskite knygai, filmui ar rožinėms svajonėms jus užliūliuoti.
Jūs ištvėrėte šventinį maratoną, dabar laikas atsipūsti.
Jei liūdesys ir būsena, panaši į depresiją, nesitraukia ilgiau nei mėnesį, neatidėliokite ir ieškokite pagalbos. Psichologai, psichoterapeutai ir psichiatrai tikrai žinos, kaip jums padėti, nes jūs jau įstrigote šioje būsenoje. Nebijokite kreiptis į bet kurį psichikos sveikatos specialistą. Psichikos sveikata yra turtas, kurį reikia tausoti. Vykite į šalį mintis, kad tai tik menki negalavimai. Maža rakštis irgi yra skausminga, traukiate ją lauk, nesakote sau „ai, nekreipsiu dėmesio, praeis“. Būkite mylintys ir atidūs ne tik kitiems, bet ir sau.
***
Daiva Žukauskienė yra geštalto psichoterapeutė
