Daugeliui iš karto užkliuvo įtariamųjų nusikaltėlių tautybė – čigonai buvo apšaukti žmogžudžiais.
Tuo metu iš pareigūnų lūpų komentaruose ne kartą nuskambėjo kaltinimai po nepriklausomybės atkūrimo gimusiam jaunimui – tai yra visai 20–25 metų jaunuolių kartai. Nors prabangiais laikrodžiais bei automobiliais besipuikuojantys įtariamieji anaiptol nėra tipiški savo amžiaus grupės atstovai, visi tokio pat amžiaus jaunuoliai buvo pavadinti prarastąja karta.
Ar teisinga nusikaltimo šaknų ieškoti socialinės grupės mentalitete? Ar iš tiesų kiekvienas čigonas gali lengva ranka atimti gyvybę kitam žmogui?
Garsus psichologas Andrius Kaluginas čigonų tautą pažįsta iš labai arti. 2011–13 metais jis dirbo su Kirtimų ir Eišiškių čigonais, vykdydamas ES socialinės integracijos projektą. Pasak jo, už tokį žiaurų nusikaltimą jį atlikusių jaunuolių gali išsižadėti visa bendruomenė – mat žmogžudystė, priešingai nei vagystės ar sukčiavimai, šios tautos laikoma didžiausia nuodėme.
– Ar teisinga šio nusikaltimo paaiškinimų ieškoti čigonų tautos mentalitete?
– Nereikėtų to tiesiogiai sieti su šitos tautybės ypatumais. Sociopatų, nusikaltėlių, žmogžudžių yra visose tautybėse – nemanau, kad čia kaltas koks nors ypatingas mentalitetas. Kiek aš žinau, čigonai patys pasmerkė šituos žmones.
Kaltųjų reikia ieškoti teisine prasme. Bet koks nusikaltėlis turi būti adekvačiai nubaustas. Socialine prasme nereikėtų ko nors konkrečiai išskirti ir kaltinti dėl to.
– Ką čigonams reiškia žmogžudystė? Dainininkas Ištvanas pasakė, kad jiems tai baisi nuodėmė. Ar tai tiesa?
– Jiems nepaprastai svarbu yra tikėjimas. Ir žodis „nuodėmė“ jiems – ne tuščias žodis. Dauguma, kokie 95 proc. mano sutiktų čigonų – be galo tikintys žmonės, arba katalikai, arba stačiatikiai. Vadinamasis čigonų teismas labai susijęs su religija. Žmogžudystė – tai riba, kurią retas čigonas peržengs. Jis gali pavogti, gali apgauti, gali užhipnotizuoti, gali vykdyti kitą neteisėtą veiklą, bet žmogžudystė čigonams yra tikrai labai rimta nuodėmė.
Kiek mačiau čigonų, šiurkščiai kalbant, tai asocialūs asmenys, jie labai sunkiai priima europines vertybes, integruojasi į miesto gyvenimą. Jie gali būti sukčiai, gali būti tinginiai – ir tai jų pagrindinės ydos. Bet žmogžudžių tarp jų yra, ko gero, ne mažiau ir ne daugiau nei tarp lietuvių, lenkų, rusų ar gruzinų.
– Kaip tas tikintis čigonas nelaiko nuodėme sukčiavimo ar vagystės?
– Jie turi legendą, kuria labai tiki. Esą kai Jėzus Kristus buvo nukryžiuotas, jis labai kentėjo dėl įkaltų vinių. Čia atėjo čigonas ir pavogė vieną vinį, ištraukė iš kryžiaus. Taip jis pamažino nukryžiuotam Jėzui kančias. Už tai Jėzus leido jiems vogti. Jie laikosi šios legendos, ir vagystė jiems nėra nuodėmė.
– Ar galima sakyti, kad čigonai turi atskirą etikos kodeksą elgesiui su savais ir su svetimais?
– Taip. Dauguma šitos tautinės mažumos atstovų, ypač tie, kurie gyvena bendruomenėse, turi savo etikos kodeksą, kuris labai griežtai reglamentuotas. Yra aiški moters vieta, vaikų vieta, vyrų vieta. Visus kitus, ne čigonus, jie vadina vienu žodžiu – „gadžo“. Tai yra baltieji žmonės. Jie laikosi savo etinių taisyklių ir tradicijų gana griežtai. Tam yra paskirti seniūnai, tam jie turi baronus, taip pat vadinamąjį čigonų teismą, kurio bijo kaip velnias kryžiaus.
Tačiau šie etikos principai retai taikomi, kai jie bendrauja su „kitu“ pasauliu. Ir šiaip jie labai sunkiai integruojasi – tai uždara bendruomenė. Dar prieš keletą metų dauguma buvo neraštingi, vaikai nelankė mokyklų. Dabar jie jau po truputį integruojasi, bando baigti mokyklas, bent jau mokytis, išmoksta rašyti, skaityti, skaičiuoti. Daug kas emigruoja į Angliją.
– Ar vienodai baisi nuodėmė nužudyti čigoną ir nužudyti „gadžo“?
– Remiantis jų etikos kodeksu, negalima nei vogti, nei kaip nors kitaip kenkti kitam čigonui. Tai labai griežta taisyklė. Nesvarbu, ar tai moteris, ar vyras, ar vaikas. Vienaip ar kitaip kenkti „gadžo“ – lengvesnė nuodėmė, nei savam. Dėl gyvybės atėmimo negaliu komentuoti – per tuos metus, kol su jais bendravau, nesu apskritai girdėjęs apie čigonų įvykdytą žmogžudystę.
– Socialiniuose tinkluose žmones papiktino vaizdo įrašai iš vieno įtariamųjų vestuvių – gausiai demonstruojama neskoninga prabanga, iš arti filmuojamos stipriųjų gėrimų etiketės, kiekvienas nuotakos suknelės blizgutis, namų sienos ir lubos – ištapytos madonomis, „Krikštatėvio“ filmo verta gestikuliacija. Iš kur toks noras puikuotis? Ar jis būdingas visiems čigonams?
– Tai atėję iš Indijos, kaip ir pati tauta. Bet kokios apeigos, bet kokie ritualizuoti veiksmai jiems turi ypatingą reikšmę – ar tai bus vestuvės, ar laidotuvės, ar vaiko gimimas. Galima palyginti su indiškais filmais, kaip ten švenčiamos vestuvės, jos labai panašios.
Dėl skonio galima ginčytis – jei pasižiūrėtumėte Šiaurės Kaukazo vestuves, taip pat pamatytumėte labai daug patetikos ir puošnumo, tarsi puikybės mugėje.
Bet kuriuo atveju jie visada turi labai daug ritualų, apeigų, pasigyrimų vienas prieš kitą. Vestuvės, laidotuvės ar bet kokios kitos apeigos – tai jų pasigyrimo objektas, proga parodyti savo prabangą. Tai jiems labai svarbu. Jeigu jie turi galimybę padaryti tai su patosu, taip ir padarys.
– Jie siekia praturtėti bet kokia kaina, gal galėtų sau leisti tokius pasipuikavimus?
– Tai nerodo, kad šitie žmonės yra labai praturtėję. Jie gali pavogti šiek tiek pinigų, atšvęsti vestuves, o rytoj sėsti už tai į kalėjimą. Tai nėra žmonės, kurie taupo, kantriai dirba kaip europiečiai. Jie šiandien turi, rytoj – ne. Jie nėra prisirišę prie turtų, pinigų.
Nemačiau nė vieno čigono, kuris būtų susikaupęs kapitalą. Mačiau seniūnus, labai gerai, pasiturinčiai gyvenančius čigonus, bet ne todėl, kad jie kantriai dirba ir taupo, o todėl, kad jiems kiti čigonai moka duoklę. Jie gauna nuolatines įplaukas, todėl yra turtingi.
– Kaip bendruomenės ir šeimos žiūri į žmogžudžius? Ar tikėtina, kad įtariamieji Ievos Strazdauskaitės nužudymu taps bendruomenės atstumtaisiais, ar vis tiek bus užjaučiami ir palaikomi?
– Šiaip čigonai yra labai solidarūs su savo tautiečiais. Yra tikėtina, kad jie bandys užjausti ir suprasti. Bet manau, kad bet kuriuo atveju nusikaltėliai turėtų būti pasmerkti bendruomenės viduje, kadangi čigonams, kiek su jais kalbėjau, neapsimoka veltis į jokius garsius, rezonansinius dalykus. Jų reputacija ir taip prasta, todėl jie apskritai stengiasi nelįsti į didelius skandalus – gali nebent vištą pavogti, nugnybti batoną parduotuvėje ar „išvaražyti“ už keletą eurų.
Šis nusikaltimas toks rezonansinis, kad sveiko proto čigonas tikrai į tai nelįstų. Tiems vaikinams tikrai kažkas negerai su psichika.
– Ar būna tarp čigonų, kad tėvas, motina už kažkokius prasižengimus išsižada?
– Būna, kad išsižada, ir tai daroma labai griežtai. Gali išvaryti iš bendruomenės – tai labai didelis pasmerkimas, įžeidimas.
– Kas laukia vestuvių įraše matytos jaunutės, greičiausiai nepilnametės įtariamojo žmonos, jeigu jis iki gyvos galvos sės į kalėjimą? Ar ta mergaitė visą gyvenimą liks gyvanašlė savo bendruomenėje, ar jai bus galima išsiskirti ir iš naujo tekėti?
– Moterys ten nelabai turi balso teisę, nebent tai barono žmona. Iš esmės jos likimą tradiciškai turėtų spręsti sueiga, seniūnų taryba. Bet šiaip čigonės moterys gali turėti antras santuokas – tiesa, tai retesnis atvejis. Vyrams dėl to nėra jokių apribojimų.
Manau, kad jeigu tas vyras bus pasmerktas, o labai tikėtina, kad jis bus pasmerktas pačios romų bendruomenės, merginai bus atrištos rankos ir kiti tautiečiai ja pasirūpins. Svarbiausia, kad ji nesėstų į kalėjimą.
– Kodėl?
– Yra labai gaji praktika – žmonos atlieka bausmę už savo vyrus. Svarbu, kad tai merginai nebūtų pripudruotos smegenys, kad ji prisiimtų vienokią ar kitokią atsakomybę tam, jog sušvelnintų bausmę vyrui. Pavyzdžiui, kad nesugalvotų pasakyti, kad ji buvo viso šito iniciatorė.
Jeigu žmona nėra teista, ji prisiima vyro kaltę, ir tai yra garbės reikalas. Tada ji sėda į kalėjimą už vyrą. Kadangi vyrai dažniausiai būna jau teisti, jiems gresia griežtesnė bausmė. Pavyzdžiui, vyrui gresia 10 metų kalėjimo. Jeigu kaltę prisiima žmona – dėl pirmo teistumo bausmė sutrumpėja 4 metais, dėl to, kad ji moteris – dar pora metų, dėl to, kad pati prisipažįsta – dar pora metų. Ji pastoja kalėjime, todėl lygtiniai paleidžiama po kokių metų ar dvejų už tą patį nusikaltimą, dėl kurio vyras kalėtų 10 metų.
Jeigu mergina teista, jos reitingai krinta ir tada ji nelabai vertinga nuotakų rinkoje.
