Knygos autorė Esther Perel (58 m.) pasakoja, kaip neištikimybė gali išsaugoti santuoką. Daugiau nei 30 metų Niujorke psichoterapeute dirbanti moteris įsitikinusi – vieno iš sutuoktinių meilės romanas tik sustiprina santuokoje gyvenančius žmones.
Vis dėlto paklausta apie savo pačios neištikimybę, Esther atsiriboja tylos siena, rašo „Daily Mail“.
Meilės romanai – slaptų troškimų atspindys
„Šią akimirką kone kiekviename pasaulio kampelyje kas nors yra neištikimas savo žmonai ar vyrui, kas nors sužino apie gyvenimo draugo neištikimybę ar svarsto, kad būtų ne pro šalį susirasti meilužę, o kas nors yra santuokoje gyvenančio žmogaus slapta aistra.
Kiti gi šiuo metu pataria draugui, kaip išvengti šeimoje skyrybų ar kokiu būdu galima nuslėpti skaudžią išdavystę. Toks yra pasaulis“.
Tokiais žodžiais autorė pradeda savo knygą „Slaptų romanų valstija: iš naujo pergalvota neištikimybė“ (angl. The State Of Affairs: Rethinking Infidelity).
Ji teigia, kad užmegztas romanas nebūtinai turi reikšti santuokos griūtį. Tiesą pasakius, tai kaip tik gali išgelbėti santuoką. Remdamasi tikromis istorijomis, į kurias gilinosi darbe pastaruosius 8 metus, paskaitomis ir pokalbiais su susituokusiomis poromis iš viso pasaulio.
Ekspertė mano, kad išdavystė gali tik sustiprinti santykius, nes jos metu atskleidžiama tiesa apie tai, ko mes iš tiesų norime iš savo gyvenimo partnerio.
Dar daugiau – ji įsitikinusi, kad nėra jokios gėdos gyvenimo draugui atleisti paklydimą. Kaip ir visai ne gėda likti su tuo, kuris pasuko į šoną.
„Kultūriškai mes esame atviri seksui, tačiau išdavystė mūsų būtį tarsi apkloja pilku gėdos jausmo debesiu, paslapties skraiste. Man slaptos meilės paieškų tema įdomi ir tuo, kad ji pasako apie slapčiausius žmogaus širdies užkaborius.
Daugelis nelegalių meilės romanų baigiasi skyrybomis santuokoje. Tačiau taip nutinka tikrai ne visada. Būna atvejų, kai ryšys tarp sutuoktinių po tokio sukrėtimo tik dar labiau sustiprėja.
Atsiranda daugiau nuoširdumo, ryšiai tapta gilesni, nei buvo iki tol, nes žmonės pagaliau atsiveria vienas kitam.
Nuoširdi atgaila – žingsnis santuokos išgelbėjimo link
Žinoma, išdavystė visuomet yra be galo sunkus patyrimas, tačiau pažeminimas, kurį patiria išduotasis, neištikimą žmogų dažnai priverčia iš naujo peržvelgti vertybes, siekius ir gyvenimo tikslus.
Nuoširdi atgaila ir savo situacijos iškalbėjimas, priežasčių apsvarstymas dažnai duoda itin gerus rezultatus abiem sutuoktiniams“, − savo knygoje samprotavo autorė.
Anksčiau skyrybos buvo laikomos didžiule gėda visai giminei. Dabar vis dažniau gėda tampa nepalikti išdavimo, o likti kartu su juo.
Žinoma, toks požiūris yra radikalus, tačiau sutuoktinis, kuris patiria išdavystės sukeltą pažeminimą, dažnai pasirenka ne skyrybas, o tolesnį gyvenimą su tuo, kuris pasuko į kairę.
„Skyrybos palieka žymę visam likusiam gyvenimui. Šiais laikais pasirinkimas likti santuokoje yra naujoji visuomenės gėda. Vis dėlto knygos, kuri šiuo metu yra parduodama Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, milžiniškas populiarumas parodo, kad ši problema santykiuose yra be galo aktuali“, – sakė autorė.
Moterys sparčiai vejasi vyrus
Autorės internetiniai pokalbiai apie šią sutuoktinių problemą buvo peržiūrėti daugiau nei 20 milijonų kartų. Kai ji kalbėjo konferencijoje 12-ai tūkstančių čia susirinkusių moterų visai neseniai, galiausiai sulaukė ovacijų atsistojus.
Vis dėlto kritikai nėra tikri, kad šie mokymai yra teisingas pasirinkimas norint išsaugoti santuoką. Gal toks išduotojo elgesys tik atveria dar platesnius kelius santuokinės ištikimybės laužymui?
Knyga pasirodė pačiu laiku. Atrodo, kad neištikimybė dabar kaip virusas siaučia absoliučiai visur pasaulyje. Serialai ir filmai, kuriuose vienas iš sutuoktinių pasuka netinkamu keliu, yra žiūrimi neįtikėtino kiekio žiūrovų, visuomenė domisi, kas nutiko po to, kaip išduotasis priėmė išdavystę.
Toks neįtikėtinas domėjimasis neištikimybe, akivaizdu, yra paremtas visuomenės asmenine patirtimi. Esther paskaičiavo, kad apie 80 proc. žmonių, esančių santuokoje, nors kartą yra patyrę nesantuokinių ryšių. Tai nutinka patiems arba susiduriama su partnerio neištikimybe.
Statistika šiuo klausimu įvairi: vieni šaltiniai teigia, kad nuo 26 iki 70 proc. moterų yra buvusios neištikimos savo partneriams. Į kairę yra pasukę nuo 33 iki 75 proc. vyrų.
Vienintelis dalykas, kurį galima tvirtai teigti, yra tas, kad vyrai yra labiau linkę sulaužyti šeimyninę ištikimybę. Vis dėlto šiomis dienomis moteris atsilieka vis mažiau. Nuo 1990-ųjų dailiosios lyties atstovės vyrus pasivijo net 40 proc.
Likusioms su neištikimaisiais – gailestis
Nepaisant to, mes, kaip visuomenė, itin smerkiame neištikimybę. 2013-aisiais atliktas tyrimas parodė, kad 91 proc. žmonių neištikimybę laiko „morališkai neteisinga“, o skyrybas, panašiai kaip ir savižudybę, žmonių klonavimą ar poligamiją vadina netinkamais dalykais.
Tai, sakė Esther, parodo, kur yra problemos esmė. Neištikimybės paplitimas mūsų visuomenėje mums pasako labai daug: neištikimybė pati savaime mūsų sąmonėje nėra moraliai smerktinas dalykas – tai tarsi žmogaus normalaus būvio dalis.
Tačiau taip neturėtų būti – išdavystė yra skausmas, artimo žmogaus pasmerkimas ir pažeminimas.
Vis dėlto knygos autorė skatina visus pripažinti, kad jei jau taip nutiko, tai neturi būtinai reikšti santuokos ir šeimyninio gyvenimo griūtį. Nors, pasak jos, daugelis santykių ekspertų dažniausiai čia mato ir siūlo tik viena – santuokos griūtį.
Dirbdama psichoterapeute Esther ne kartą susidūrė su moterimis, kurios palikusios savo neištikimus vyrus buvo vadinamos stipriomis asmenybėmis ir joms buvo plojama atsistojus.
O toms, kurios liko su savo neištikimais vyrias, buvo rodomas gailestis ir jos laikomos silpnomis. Kita vertus, verčiau joms, pasirinkusioms tarsi „antrąją santuoką“ su tuo pačiu žmogumi, būtų plojama.
Santuokinė laimė ir neištikimybė – nesusijusios
Knygos autorė čia pateikia visiems puikiai žinomą Hillary Clinton pavyzdį. Juk ši įtakinga moteris turėjo visas galimybes palikti savo neištikimą sutuoktinį, bet ji pasirinko likti su juo ir išgyventi visuomenės pasmerkimą, gailestį ir atremti klausimus, kur yra jos savigarba?
„Ar skyrybos yra vienintelis kelias tokioje situacija? Pirmiausia, mes labai rizikuojame, kad būdami skausmo ir pažeminimo akivaizdoje nė nesugebėsime blaiviai įvertinti situacijos, priimti tinkamus sprendimus ir suvokti, ką mums reiškia santuoka ir mus išdavęs gyvenimo partneris bei santykiai.
Kita vertus, teisingas yra ir teiginys, kad nebūtinai partneris, pasukęs į kairę, jaučiasi nelaimingas santuokoje.
Kad ir kaip keistai tai skambėtų, santuokinė laimė ir neištikimybė nėra susijusios, o neištikimybės nesąlygoja šeimyninė laimė ar nelaimė“, − tradicinį požiūrį neigė knygos autorė ir patikino, kaip svarbu tai suvokti turint mintyje, kaip labai yra paplitusi neištikimybė.
Žmonės, pasirinkę neištikimybę, pasak jos, negalvoja apie tai, kad jie nori išduoti savo partnerį, nusisuka nuo jo ar siekia jį pažeminti. Neištikimųjų siekis – jie patys, jų troškimų patenkinimas ir savęs atradimas.
Vartotojiška kultūra – tradicinių vertybių priešas
Dabartinėje visuomenėje santuoka nebėra viena vienintelė visam gyvenimui – skyrybos yra labai įprastas reiškinys. Civiliniai pažadai laužomi itin greitai, tačiau šiais laikais ir bažnytinės priesaikos nebeturi tokios didelės reikšmės, kai siekiama nutraukti santykius, kuriuos palaimino Dievas. Religija taip pat nebėra stabdis.
„Istorija ir kultūra visada turėjo įtakos mūsų namų dramoms ir jų sprendimo būdams. Suvešėjęs individualizmas, egoizmas, itin vartotojiška kultūra santuoką išbraukė iš pamatinių vertybių sąrašo, o laimė dabar – dažnai kur kas labiau apčiuopiama, nei jaučiama.
Meilės romanai šiais laikais taip pat įgavo kitokią reikšmę, nei kad buvo anksčiau. Mes vis dar norime tradicinių dalykų, susijusių su šeima – saugumo, vaikų, namų ir pagarbos vienas kitam.
Tačiau tai tik atgarsiai iš anksčiau puoselėtų vertybių – dabar dažnas ne mažiau trokšta, kad partneris jį mylėtų, jaustų aistrą, domėtųsi. Mes norime būti geriausiais draugais, partneriais, kuriais pasitikima ir aistringais meilužiais“, − savo knygoje rašo autorė.
Mes ne tik kad tikimės kur kas daugiau iš savo antrųjų pusių, bet ir duodame valią savo idėjoms ir fantazijoms, leidžiame joms vešėti ir siekiame jų išsipildymo.
Dėkui internetui, socialiniams tinklams ir pasimatymų programėlėms, kuriose apstu nuotraukų, tobulų santykių ir galimybių – šiais laikais mūsų fantazijos ranka pasiekiamos ir įgyvendinamos.
Svarbiausia – geras ir padorus
Pati Esther pasakojo, kad ji 35 metus ištekėjusi, jos sutuoktinis – psichologas Jackas Saulas. Jos tėvai – iš Lenkijos kilę ir holokaustą išgyvenę emigrantai.
Su vyru moteris susipažino studijuodama Kembridžo universitete būdama 22-ejų. Pora augina du sūnus –Adamą ir Noamą.
„Sutikau žmogų, kuris man iškart pasirodė nepaprastai geras ir padorus. Tėvas visada man sakydavo: „Nesvarbu, koks ryškus ar turtingas yra vienas ar kitas dalykas. Ieškok ko nors, kas bus padorus, malonus, dosnus ir dėmesingas kitiems“, − pasakojo psichoterapeutė.
Knygą ji dedikuoja savo vyrui ir joje nė žodžiu neužsimena apie savo patirtį neištikimybės klausimu: „Mano vyrui Jackui, žmogui, kurį myliu jau tris dešimtmečius“.
O ką Jackas mano apie gana radikalų žmonos požiūrį, kurį ji išdėstė savo knygoje?
„Mūsų intelektinis sąmojis tikrai yra labai stiprus. Mes mokame tai priimti labai asmeniškai. Kai jo paklausiau, ką jis apie tai mano, ar toks mano požiūris jį liūdina, tarp mūsų užsimezgė labai turiningas pokalbis“, − sakė Esther.
Vis dėlto akivaizdu, kad psichoterapeutės knygos įtaka sutuoktiniams iš viso pasaulio yra milžiniška. Esther sulaukia begalės padėkos laiškų, kuriuose žmonės dėkoja už išsaugotą santuoką ir susidorojimą su šeimą ištikusia krize – neištikimybe.
