Miegamajame ant lovos gulinti moteris paplūdusi krauju ir nenustoja rėkti.
Tačiau Nelsonas nekreipia į ją dėmesio, o atidaro vonios kambario duris. Ten – jau anapilin išėjęs Michaelas Jacksonas.
Tik akimirką žvilgtelėjęs į popkaralių vyras vėl patraukia į miegamąjį ir atidaro spintos duris, už kurių po marškiniais slėpėsi nuogas golfo žaidėjas Tigeris Woodsas.
Uždaręs spintą Nelsonas eina į koridorių, kur apsitempusi odiniais drabužiais klubus kraipo aktorė Jennifer Connelly. Tada vyras žingsniuoja į virtuvę.
Čia aprašyta ne išvyka į virtualųjį pasaulį, bet ir ne realus gyvenimas, o kelionė po atminties čempiono atminties rūmus.
Atminties rūmai yra slaptasis brito N.Dellio ginklas, kuris jam padėjo keturis kartus nugalėti JAV atminties čempionate.
Jis įsiminė 201 žmogaus vardą per 15 minučių ir iš eilės išvardijo 10 tūkstančių matematinės konstantos pi skaitmenų po kablelio.
Ši vaizduote paremta įsiminimo technika vadinama „loci“ metodu (angl. Method of loci; lot. loci – vietos) arba atminties rūmais.
Tie gyvybingi, groteskiški vaizdai jam padeda įsiminti reikiamą informaciją iš eilės. Kai jis esą vaikščiojo po savo butą, kiekvienas ten matytas žmogus jam padėjo prisiminti reikiamą kortą iš kortų malkos.
Jo buvusi mergina buvo pirmoji korta kryžių tūzas, M.Jacksonas – antroji korta vynų valetas. T.Woodsas – trečioji korta kryžių karalius ir J.Connelly ketvirtoji korta – vynų dama.
Jei kita korta būtų širdžių dama, ko gero, pamatytume Nelsono mamą. O vietoj būgnų šešiaakės – Nelsono brolį.
Štai kaip tai veikia. Mokslininkai negali tiksliai apibūdinti, kaip mūsų smegenys kaupia atmintį, tačiau jie šiek tiek žino apie tai, kaip mes skirstome, atrenkame savo atsiminimus.
Kai mūsų smegenys perneša prisiminimus iš trumpalaikės į ilgalaikę atmintį, jos paskirsto informaciją į dvi kategorijas: semantinę ir epizodinę.
Epizodinė atmintis saugo prisiminimus apie mūsų potyrius ir veiksmus. Šioje atminties kategorijoje saugoma mūsų asmeninė patirtis, pavyzdžiui, vaikystės prisiminimai ir praėjusios vasaros atostogų nuotykiai.
Tuo metu semantinė atmintis kaupia visas mūsų turimas faktines žinias, tokias kaip šeimos narių vardai, 3 +3 =6 arba saulė yra geltona.
Mes išsivystėme nuo tų laikų, kai geriausiai gebėjome įsiminti tada mums aktualiausią informaciją, pavyzdžiui, kaip rasti maisto, atskirti draugiškus veidus ir po medžioklės rasti kelią į urvą.
Tačiau šiandien tokie įgūdžiai ne taip jau reikalingi. Dabar, kai užsinorime valgyti, neapkrauname savo smegenų skaičiuodami žingsnius, rinkdamiesi teisingus posūkius ar nagrinėdami ženklus ieškodami restorano, o tiesiog suvedame jo adresą į GPS programą ir sekame paskui rodyklę.
Dabar savo pagrindinę smegenų energiją naudojame tam, kad išmoktume tokių dalykų kaip matematika ar užsienio kalba.
Mūsų protas nėra išsivystęs savaime mokytis šių dalykų, tad čia praverčia „loci“ metodas. Jis abstrakčius dalykus paverčia regimais, taigi mes galime matyti juos prieš save, kaip galėjo mūsų protėviai.
„Loci“ metodas abstrakčią informaciją paverčia matomomis erdvinėmis struktūromis“, – paaiškino atminties technikas nagrinėjantis Olandijos Donderso instituto neurologijos profesorius Martinas Dresleris.
Atminties rūmai sudėtingas idėjas padaro lengvai regimas. Štai kaip atminties čempionas N.Dellis gali prikaupti tūkstančius vardų, skaičių bei žodžių ir, kai reikia, juos atsiminti.
Tiesiog kiekvieną dalyką, kurį nori prisiminti, jis paverčia vaizdu ir jį laiko savo galvoje. Štai kaip kryžių karalius tampa T.Woodsu.
Tai skamba kaip slaptas triukas, kurį naudoja ir pramanyti genijai. Pavyzdžiui, norėdamas atsiminti bylas taip daro Šerlokas Holmsas – britų rašytojo ir gydytojo Arthuro Conano Doyle’io sukurtas literatūrinis herojus ar makabrišku muziejumi savo atminties rūmus paverčiantis žudikas maniakas Hanibalas Lekteris – išgalvotas veikėjas iš keturių Thomo Harriso romanų ir jų ekranizacijos.
Pasirodo, mums nereikia išskirtinės atminties norint pasinaudoti „loci“ metodu. Kiekvienas iš mūsų tai gali. N.Dellis yra puikiausias to pavyzdys.
„Mano atmintis visuomet buvo vidutinė. Daugelis mano, kad turi prastą atmintį, ir susitaiko su tuo.
Tačiau pabandęs šį metodą bet kuris pasijustų tarsi įgavęs supergalių. Iš tikrųjų mes visi turime nuostabią atmintį“, – patikino N.Dellis.
Pagal žurnale „Neuron“ šiemet paskelbtą tyrimą, atminties treniravimas jos pajėgumą gali padvigubinti vos per 40 dienų. Tuo metu N.Dellis tvirtina, kad jis galėtų mums kiekvienam padėti pastatyti galingus savo atminties rūmus ir per 30 dienų.
Štai ką reikia daryti. Pabandykime. Pradėkite nuo švaraus popieriaus lapo. Išsirinkite kokią nors gerai pažįstamą erdvę ir joje pažymėkite 20 taškų.
Pavyzdžiui, jei ta erdvė yra jūsų butas, pirmasis taškas būtų jo durys.
„Įsivaizduokite, kad vaikštote po savo atminties rūmus ir pakeliui pasižymite tam tikras vietas. Jas prisiminti jums tikrai nebus sunku, nes jūs jas jau žinote“, – menshealth.com aiškino N.Dellis.
Kitas žingsnis – atminties rūmais paverstą butą užpildykite informacija. Kuo ji vaizdingesnė, tuo lengviau prisiminti. Pabandykite įsiminti aktorius, pastaruosius 10 metų gavusius „Oskarus“ už geriausią vyro vaidmenį.
Kai kurie jų – puikiai įsimenami. Pavyzdžiui, Leonardo DiCaprio, Jeanas Dujardinas, Danielis Day-Lewisas.
Kiekvieno aktoriaus pavardei sugalvokite jį simbolizuojantį paveikslą.
Jeanas vilkės purvinus džinsus po darbo sode, o kišenėje bus įsikišęs smėliuotą kastuvėlį.
„Prigalvokite kuo keistesnių asociacijų, tokių, kad net būtų gėda ar nejauku, kokias sapnuojate net ir baisiausiuose košmaruose. Tuomet jas bus lengviau įsiminti“, – patarė N.Dellis.
Dabar mintimis vaikščiodami po atminties rūmais virtusį savo butą sustatykite pasirinktuose taškuose šiuos visus aktorius. Kai tai padarysite, tris savaites toliau tai praktikuokite.
Atminties čempionas tikino, kad po to jūs galėsite prisiminti iki 30 pavardžių per minutę. Netrukus pritrūks vietų, kurias mintyse galėsite paversti vis kitais savo atminties rūmais.
Bet tuomet kyla klausimas, ar atminties rūmai nėra tik triukas, skirtas nustebinti save ir kitus? Ar realiame gyvenime galima tai pritaikyti?
„Jeigu atvirai, aš nuolat pamirštu. Man sunku įsidėmėti žmonių veidus ir jų vardus. Šią techniką naudoju tik beverčiams tikslams.
Yra žmonių, kurie ją pritaiko kasdienybėje, bet aš čia esu beviltiškas“, – prisipažino tris kartus atminties pasaulio čempionu tapęs Benas Pridmore’as (40 m.).
Jis, galintis atsiminti tūkstančius skaitmenų, anksčiau buvo vadinamas geriausią atmintį pasaulyje turinčiu žmogumi.
Kad tai – ne apgaulė, gali patvirtinti ir dabartinis atminties čempionas amerikietis Alexas Mullenas (25 m.), galintis atsiminti 520 atskirų skaičių per 5 minutes.
Jis savo atminties rūmus pradėjo statyti 2013 metais – iš pradžių dėl to, kad galėtų dalyvauti atminties varžybose, kur dažnai laimėdavo.
Tačiau po metų pradėjęs studijuoti mediciną atminties rūmus jis ėmė naudoti darbe ir mokydamasis.
„Tiesiog atsisėsdavau prie kompiuterio ir sugalvojau 300 pažįstamų vietų, kuriose galėčiau statyti savo atminties rūmus. Tarp jų – mėgstamiausi restoranai, vaikystės slėptuvės bei stovyklos.
Kai noriu ką nors išmokti, tiesiog imu iš to sąrašo vietas ir statau atminties rūmus su tais dalykais, kuriuos mokausi“, – patirtimi dalijosi A.Mullenas.
Per visus tuos mokslo mėnesius būsimasis gydytojas tokiu būdu į savo galvą pridėjo informacijos iš daugybės vadovėlių ir, kai reikia, ja pasinaudoja.
Galima tik įsivaizduoti, kokie fantastiniai pasakojimai jo atminties rūmuose jam nurodo plaučių uždegimo simptomus ar venų varikozės pasekmes.
„Dauguma žmonių mano, kad gera atmintis yra įgimta, tačiau tai netiesa. Aš niekada nesijaučiau turintis ypatingą atmintį, tačiau įtikėjau, kad galiu ją pagerinti iš pirmo žvilgsnio neįtikėtinu būdu“, – pasakojo A.Mullenas.
Kursą „Mokymasis kaip mokytis“ dėstantis Ouklando universiteto inžinerijos profesorius Barbas Oakley aiškino, kad žmonės net nežino, ką jie sugeba. Daugumos mūsų niekas nemoko, kaip veikia mūsų smegenys.
„Jei žmogus mano, kad ko nors nesugebės padaryti arba tiesiog nemėgsta to daryti, jis pasiduos. Bet jo nesėkmė nėra susijusi su jo galimybėmis“, – teigia profesorius.
Geriausias būdas padidinti savo proto galimybes, pasak B.Oakley, yra atkreipti dėmesį į tai, ką mums geriausiai sekasi mokytis.
Tai mūsų protas mus, jo valdytojus, moko, kada jis gali veikti efektyviausiai. Kuo labiau pasitikėsime savo proto galimybėmis, tuo lengviau galėsime praplėsti savo intelektines ribas.
Tokie žmonės kaip B.Oakley, A.Mullenas ir N.Dellis priklauso vadinamųjų smegenų virtuozų bendruomenei. Ir jie norėtų, kad jų praktikuojama veikla, tokia kaip atminties rūmų panaudojimas, taptų kasdieniais, įprastais dalykais.
Buvęs atminties čempionas britas Jamesas Petersonas mokykloje dirba psichologijos mokytoju ir moko „loci“ metodo. Jis siekia, kad jo mokiniai atminties rūmus imtų statyti kasdien.
„Jie tarsi atranda magišką triuką, suprasdami, kad jų protas gali daugiau, nei jie įsivaizdavo. Be to, tai padeda mažinti stresą mokantis“, – tikino J.Petersonas. Jis pastebėjo, kad prieš egzaminus jo mokiniai mažiau nervinasi.
Atrodo, kad ateityje atminties rūmų statymas gali tapti įprastu dalyku.
Parengė Vykintė Budrytė
