„Pagal Jurgį“ kūrėjas ir verslininkas Jurgis Adomavičius išdavė, kad profesinio ir emocinio perdegimo tema nėra svetima tarp įvairių įmonių vadovų bei skirtingų sričių specialistų. Jis pastebi, kad Lietuvoje parodyti, kaip sunkiai ir smarkiai dirbama yra savotiška vertybė, o pasigirti gerais rezultatais, į kuriuos nereikėjo įdėti daug pastangų, nepriimta.
„Netgi turime patarlę, kad verkia duonelė tinginio valgoma, mat mūsų kultūroje tinginystė – tikra nuodėmė. Ir ne tik mūsų.
Pavyzdžiui, JAV buvo atliktas eksperimentas, kurio metu paaiškėjo, kad labai daug žmonių jiems paskambinus ir pasiūlius susitikti, pabrėžė, kad to padaryti artimiausiu metu negalės, ir kalbėdami vartojo teiginius, demonstruojančius didelį užimtumą“, – jo žodžiams pritarė A. Žaltkovskis.
Daug ir sunkiai dirbdami žmonės tikisi būti įvertinti, paskatinti ir pripažinti, bet neretai vietoje trokštamo paaukštinimo sulaukia netikėto nuovargio bei nusivylimo bangos net tuomet, kai iš pažiūros viskas turėtų būti gerai. Padėtį ypač pablogina aplinkinių komentarai, kad „rado, ko skųstis“ ar „turėtum džiaugtis, kad apskritai darbą turi“.
Tačiau emociškai sunkaus lūžio, kai iki šiol patikusi veikla tampa nebemiela, galima išvengti, jei tik bus laikomasi kelių paprastų taisyklių.
Simptomai sunkiai pastebimi
Anot A.Žaltkovskio, profesinio perdegimo beveik neįmanoma atpažinti. Jei paklaustumėte kelių žmonių, ar jie „perdegę“, vargu ar kuris nors galės į šį klausimą atsakyti.
„Kai kalbamės su žmonėmis, vardijame simptomus ir badome pirštu, kad čia – profesinis perdegimas, išgirstame: „taigi išsimiegosiu karste“, – stebėjosi A. Žaltkovskis.
Tačiau susidoroti su profesiniu perdegimu būtina, mat darbo aplinkoje prasidėję sunkumai netrunka persikelti ir į namus.
Pasak A. Žaltkovskio, vienas iš neabejotinų profesinio perdegimo požymių tikrai yra jei anksčiau noriai į darbą ėjęs žmogus kas rytą ima keltis lyg į katorgą, nors realiai darbo krūvis ir aplinka iš esmės nepasikeitė.
Labai svarbus profesinio perdegimo simptomas, anot specialisto, yra jėgų stoka.
„Jeigu jėgų visada trūksta, net tada, kai į darbą atėjote po savaitgalio, tai vienas požymių, kad esate perdegę“, – akcentavo žinovas.
Antrasis požymis, kai verta suklusti – jei ima rodytis, kad visi aplink yra niekam tikę kvailiai, blogi specialistai, nieko nemokantys ir pan. A. Žaltkovskis tai vadina cinizmu ir aiškina, kad šis persmelkia tada, kai įsijungia nevalinga gynybinė reakcija vengiant situacijų, kuriose reikės padėti kitiems.
„Cinizmo antonimas yra empatija. Ir tais atvejais, kai esame ciniški kitų atžvilgiu, šitaip tausojame savo jėgų likučius. Drauge tai reiškia, kad esame perdegę“, – tikino „Talentų kartos“ konsultantas.
Priešnuodžiai – du
Paklaustas, kaip padėti perdegusiam žmogui, A. Žaltkovskis atsiduso. Pasak jo, profesinis perdegimas yra vienas tų atvejų, kai pagelbėti sau gali tik pats žmogus. Suvokus, kad gresia, o gal jau ir prasidėjo, profesinis perdegimas, pirmas vaistas – miegas ir tinkamas poilsio režimas.
Pasak jo, nors tai skamba kaip bazinis dalykas, ne visi žmonės supranta, kad būtina kiekvieną naktį miegoti mažiausiai 7 valandas. Jei tai atrodo kaip nesąmonė ir kyla noras pasididžiuoti, kad miegate trumpiau, galima grįžti prie straipsnio pradžioje minėto polinkio didžiuotis dideliu darbo krūviu, kas tikrai nepadeda sveikatai.
Be to, svarbu suvokti, kad reikia išmokti tinkamai ilsėtis. Prigulimas ant sofos prie televizoriaus ar, dar blogiau, naršymas internete, toli gražu ne tai, ką rekomenduoja laidos „Pagal Jurgį“ svečias.
„Norint atgauti jėgas, poilsis turi būti priešingas tam, ką veikiate darbe. Tad energiją sugrąžina bendravimas tokioje aplinkoje, kur galima jaustis laisvai. Pervargus atrodo, kad geriausia būtų pailsėti nuo visų, tačiau toks kelias – klaidingas, gydytis reikėtų bendravimu“, – tikino A. Žaltkovskis.
Kaip pavyzdį jis nurodo italus, kurie gyvena bent 10 metų ilgiau nei lietuviai. Daugiausia įtakos, pasak specialisto, gyvenimo trukmei turi tai, kad italai turi emocinę laisvę, nesibaimindami reiškia savo jausmus, nesvarbu, ar jie teigiami, ar neigiami.
Specialistas pabrėžė, kad savo energijos kiekį bei produktyvumą darbe būtina sekti, mat geriausi rezultatai būna ten, kur daug smalsumo ir entuziazmo.
Be to, patarė jis, vieno tyrimo rezultatai parodė, kad produktyviausi žmonės tuomet, kai kas 50 darbo minučių turi 15-17 minučių pertrauką. Tik šios pertraukos, perpsėjo A. Žaltkovskis, šiukštu nederėtų skirti naršymui „Facebook“ ar pašto tikrinimui, nes šiandien visuomenei jau reikalinga detoksikacija nuo informacijos kiekio.
„Pradėkite rūpintis savo produktyvumu, o jeigu jau perdegėte, imkitės veiksmų. Kažkodėl didžioji dalis žmonių jaučiasi amžinaisiais varikliais, o po to girdime, kaip jaunus žmones vieną po kito sustabdo sveikatos problemos“, – kalbėjo A. Žaltkovski.
