Šiandien daugelis moksleivių pernelyg daug laiko praleidžia naudodamiesi kompiuteriais ar telefonais. Psichologai šia problema pamėgino pasinaudoti kaip galimybe tobulėjimui.
Šių metų rugpjūčio mėn. baigėsi pusę metų trukęs interaktyvus žaidimas moksleiviams „Renkuosi pats“, kurio esmė – išmokyti pačius moksleivius vertinti, kas šių dienų gyvenime yra gerai, o kas blogai. Psichologų sukurtos įdomios, nestandartinės užduotys skatino jaunuosius žaidėjus sutelkti dėmesį į tikrąsias gyvenimo vertybes, stiprinti pasitikėjimą, auginti drąsą, ryžtą, draugiškumą: jas kūrėjai pritaikė specialiai moksleivių amžiui nuo 11 iki 18 metų. (Pvz.: parašyk 5 geriausias savo savybes; padaryk žurnalistinį tyrimą – apklausk ne mažiau šešis žmones ir išsiaiškink kas juos daro laimingais; sukurk savo mankštą ir pan.).
Dalyviai turėjo galimybes siųsti aprašymus, foto ir video. Žaidėjų ratas plėtėsi sparčiai – draugų sudominti, į jį įsitraukdavo vis daugiau vaikų. Traukė ir organizatorių skiriami įvairiausi prizai už geriausiai atliktas užduotis. Na, o pati vertingiausia paskata, aišku, buvo pakvietimai į vasaros stovyklą „Geležinis vilkas“. Jie buvo išsiųsti 72 aktyviausiems žaidimo dalyviams.
„Buvo be galo naudinga, sprendžiant užduotis, sužinoti naujų, negirdėtų dalykų. Bandyti pačiam kurti, mąstyti, spręsti. Tai buvo užsiėmimai, skatinantys veikti. Eiti į priekį, kad ir mažais žingsneliais, bet pirmyn! Aš pakeičiau savo mąstymą. Žaidimas išmokė mane išeiti iš komforto zonos ir sau įrodyti, kad įmanoma viskas“.
„Pastebėjau pokyčių savo bendravime, pradėjau labiau atsižvelgti į kitų nuomonę. Rečiau vartoju žodžius „negaliu“, „nepavyks“, verčiau sakau „pasistengsiu“. Kiti taip pat pastebėjo, kad tapau didesne optimiste. Ir visa tai – šio žaidimo ir mano įdėto darbo dėka“.
Žaidimas vyko dešimtyje Lietuvos savivaldybių (Anykščių, Jonavos, Kelmės, Vilniaus, Visagino, Ukmergės, Pasvalio, Švenčionių, Šalčininkų, Trakų rajonų). Moksleiviai iš visos Lietuvos, prisiregistravę žaidime „Renkuosi pats“, kiekvieną savaitę gaudavo po tris užduotis, kurios augino jų pasitikėjimą, drąsą, savimonę, tobulino socialinius įgūdžius.
Šiose savivaldybėse taip pat buvo pravesti mokymai 270 ugdymo specialistams apie jaunimo socialinių-emocinių kompetencijų ugdymą. Užsiėmimams vadovavę psichologai plačiai kalbėjosi su pedagogais, kad didelė šių dienų jaunosios kartos problema yra ta, kad jai trūksta sugebėjimo bendrauti tiek su bendraamžiais, tiek su aplinkiniais.
Dažnas moksleivis tiesiog nesupranta kito žmogaus emocijų, užgauna šalia esantį, sukeldamas konfliktinę situaciją. O įsiplieskus kivirčui, jį bando spręsti fiziniu smurtu ar patyčiomis. Štai kodėl dalis vaikų, ypač lėtesnio būdo, nedrąsių, tiesiog nesugeba apsiginti ir ilgainiui tampa užguiti, nepasitikintys savimi, žemos savivertės. Tokiems žymiai sunkiau atsispirti kitų siūlomai pagundai pasinerti į peršamų „malonumų“ sferą.
Kaip didinti vaikų pasitikėjimą savimi, kaip ugdyti jų drąsą ir tinkamus socialinius įgūdžius, kad sugebėtų patys pasirinkti tinkamą gyvenimo kelią, – šiai kertinei problemai seminarų metu skirta itin daug dėmesio. Kalbėta konkrečiai ir praktiškai, dalintasi metodine medžiaga, kuria pedagogai galės naudotis ir per pamokas, ir užklasinėje veikloje. Per seminarus jų dalyviai išgirdo ir apie projekto rėmuose moksleiviams siūlomą interaktyvųjį žaidimą „Renkuosi pats“ – papildomą šiuolaikinę ugdymo priemonę.
Pagrindinis projekto tikslas – pasitelkiant šiuolaikines technologijas siekti, kad jaunimas sugebėtų atsispirti neigiamai supančios aplinkos įtakai, nes statistika nedžiugina – žalingų įpročių įtakai šiandien pasiduoda vis jaunesnio amžiaus žmonės.
Kaip apibendrino vaikai šį žaidimą, pasibaigus visiems jo etapams?
Laiškų elektroniniu paštu atkeliavo daug. Visų atsakiusiųjų nuomonė buvo vieninga: atlikinėti užduotis buvo puiku, mat jos skatino smalsumą, ryžtą, ištvermę.
„Tapau drąsesnis, – atvirai prisipažino ne vienas paauglys. – Žaidimas sustiprino mano pasitikėjimą savimi, skatino tobulėti, o tai labai svarbu“. O štai dar kelios citatos iš moksleivių atsiliepimų:
„Dėkoju jums už tikrai įdomius klausimus ir užduotis. Tiek gautos žinios, tiek suformuoti įgūdžiai neabejotinai pravers tolesniame gyvenime“.
„Labai liūdna, kad šis žaidimas baigėsi. Tikimės, kad prie jo dar grįšime – mums jis ne tik praskaidrino nuotaiką, bet ir leido išbandyti savo drąsą, nugalėti drovumą bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, išmokti šį tą naujo“.
„Žaidėme ne dėl prizų – tiesiog norėjome išmėginti save ir draugus: ne viena užduotis reikalavo draugų paramos“.
„Man labai sunku atsisveikinti su jumis. Šis žaidimas buvo kaip paguoda sunkiomis akimirkomis, tarsi antrasis pasaulis. Visos užduotys kažkuo patraukė – tarsi mane su jomis būtų kažkas siejęs... Jos niekada nebuvo liūdnos – atvirkščiai, vertė šypsotis, o kai kurias iš jų (pavyzdžiui, sportines) atlieku ir dabar. O užduotys, skatinusios bendrauti, leido susirasti naujų draugų“...
„Svajoju, kad panašūs užsiėmimai būtų organizuojami ir ateityje, nes tai buvo tokios patirtys, kurias visada atsiminsiu“.
„Žaidimai man leido geriau pažinti save – suprasti, kas esu, kas man iš tikrųjų patinka ir kokių neigiamų bruožų ateityje norėčiau atsikratyti“.
„Padėjau tikrai nemažų pastangų nurodytiems veiksmams atlikti. Džiaugiuosi, kad prisiverčiau nenumoti ranka į tas užduotis, kurios iš pradžių nelengvai sekėsi. Tai grūdino valią. Aišku, smagiausios buvo tos, kurios liepė padaryti kažką neįprasta, kas iki šiol nebuvo išbandyta“.
„Dalyvauti projekte „Renkuosi pats“ buvo ne tik smagu, bet ir naudinga. Tarkim, iš pradžių nervinausi, atlikinėdama užduotis, kurios įpareigojo pabendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Bet save įveikiau, ir tuo labai džiaugiuosi“.
„Noriu padėkoti organizatoriams už šį neįprastą žaidimą ir šiek tiek kitaip praleistus pusę metų... Labai sužavėjo pati žaidimo idėja, kai kurios užduotys traukė savo originalumu. Dar ir dabar ant šaldytuvo kabo magnetuku pritvirtintas mano norų sąrašas. Beje, kelis punktus iš šio sąrašo jau pavyko įgyvendinti. Šis užsiėmimas paskatino labiau pažinti save ir mane supančius žmones. Juk dabar visi esame užsidarę savo pasauliuose ir bendraujame tik rašinėdami žinutes. Projektas ragino susitikti su draugais, paklausti, kaip leidžia vasarą“.
„Mane itin sudomino užduotis, susijusi su sveika mityba. Mat sportuoju ir jau seniai norėjau pakeisti valgymo įpročius. Įkvėpta žaidimo nurodymų, pradėjau žiūrėti, ką dedu į burną. Noriu sveikai maitintis ir toliau“.
Labai tikimės, kad ir šiais mokslo metais žaidimas tęsis, nes tai vienas iš būdų padėti vaikams auginti pasitikėjimą savimi ir kitais, įgyti daugiau drąsos darant pasirinkimus, pasitelkiant šiuolaikines technologijas.
Projekto, finansuojamo Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, remiamo Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos, vykdytojai – Lietuvos moterų draugija, UAB „Projektų įgyvendinimo grupė“. Stovyklą „Geležinis vilkas“ organizavo Všį „Kariniai mokymai“. Rėmėjai vaikams įsteigę prizus stovykloje už laimėjimus: parduotuvė „Armijai ir civiliams“, partneriai – „Hudas.lt“, MEZON, Milgreta.
