Kuris nėštumo laikotarpis pavojingiausias?
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano, Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjo, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centro vadovo prof. Algirdo Utkaus, pasaulyje yra daugiau kaip 5 milijonai įvairių cheminių medžiagų, kurios veikia žmones. Apie 3 tūkstančiai jų patikrintos atliekant bandymus su gyvūnais ir nustatyta, kad pusė jų gali lemti įgimtus palikuonių vystymosi defektus. Apie 20 cheminių medžiagų ir vaistų gali sudaryti sąlygas atsirasti ir įgimtiems žmogaus vystymosi defektams.
Profesoriaus teigimu, skirtingų veiksnių – cheminių, fizinių ar biologinių – poveikis embriono ar vaisiaus vystymuisi ilgą laiką buvo suprantamas primityviai. Šiuolaikinis supratimas atsirado 5-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai 1941 m. australų oftalmologas N. M. Greggas aprašė vaiką, turintį įgimtų vystymosi defektų dėl raudonukės. Taip pirmą kartą buvo įrodyta, kad dėl poveikio per nėštumą gali atsirasti įgimtų žmogaus vystymosi defektų.
Antras svarbus įrodymas, kad tam tikras aplinkos veiksnys gali pažeisti vaisių, buvo 1956 m. Japonijoje aprašyta Minimatos liga (centrinės nervų sistemos pažeidimas). Šios ligos priežastis – gyvsidabrio poveikis nėštumo metu. Trečias reikšmingas įrodymas – „talidomido katastrofa“ 1960 m., kai netoksinis vaistas lėmė specifinio sindromo atsiradimą.
A. Utkus pabrėžia, kad ne visada žalingas vieno ar kito veiksnio poveikis matomas tik gimus vaikui. Kai kuriais atvejais jis pasireiškia gerokai vėliau – elgsenos pokyčiais, metabolinių procesų, bendro vystymosi sutrikimais ir pan.
Pasak profesoriaus, pavojingiausias laikas, kai vaisius gali būti pažeidžiamas, yra pirmosios 3–8 savaitės. Tuo metu formuojasi vaiko organai. Kai šis procesas sutrikdomas, galimi įvairūs vystymosi defektai. „Mažiau pavojingas laikotarpis yra 9–32 savaitė. Tuo metu formuojasi ir vystosi žmogaus audiniai. Mažiausiai jautrus laikotarpis – 33–38 savaitė, kai vyksta funkcinis vaisiaus brendimas“, – aiškina A. Utkus.
Profesorius primena, kad vaistai – tai ta įgimtų kūdikio vystymosi defektų priežastis, kurios moteris gali išvengti, todėl savarankiškai, nepasitarusi su specialistais, nėščia moteris neturėtų vartoti jokių vaistų. „Prieš skirdamas vaistus moteriai gydytojas turėtų pasidomėti, ar ji ne nėščia, ar neketina pastoti. Jei moteris nėščia, o vaistus vartoti reikia, būtina įvertinti nėštumo laiką ir galimą vaistų poveikį būsimam kūdikiui“, – sako A. Utkus.
Skirti ar neskirti?
VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Universitetinio I ūmaus psichiatrijos skyriaus gydytojo psichiatro Lauryno Bukelskio teigimu, būtų idealu, jei visi nėštumai būtų laukti ir planuoti. Tada jiems būtų galima pasiruošti psichologiškai, o psichiatrai, jei iki tol buvo vartojami psichotropiniai vaistai, galėtų padėti priimti sprendimą dėl vaistų dozių koregavimo.
„Natūralu, kad gyvenimas yra spalvingas, ir situacijų būna visokių. Neretai į mus moterys kreipiasi jau kelintą nėštumo mėnesį, išsigandusios, jog visą šį laiką vartojo antidepresantus. Ar tai saugu – vienareikšmio atsakymo niekur nerasite. Visada yra rizika, tačiau ištikus nelaimei, sulaukus vienokių ar kitokių sutrikimų turinčio kūdikio, be abejo, lengviausia kaltinti vaistus“,– kalba L. Bukelskis.
Psichiatras pateikia keletą skaičių apie antidepresantų vartojimą kitose šalyse: „Pavyzdžiui, yra duomenų, kad Olandijoje 2 proc. moterų antidepresantai pradedami skirti jau pirmąjį nėštumo trimestrą. Europoje vienu ar kitu nėštumo laikotarpiu vidutiniškai juos vartoja apie 3 proc. moterų, o JAV – net iki 10 procentų. Skaičiai, be abejo, dideli, nesinorėtų į juos lygiuotis. Vis dėlto manau, kad tai rodo vaistus skiriančių gydytojų ir juos vartojančių moterų pasitikėjimą medikamentų, skirtų depresijai gydyti, saugumu.“
L. Bukelskis šiek tiek atsargiau vertina nėščiajai skiriamus benzodiazepinus – vaistus nerimui mažinti ir miegui gerinti. „Nebūčiau toks drąsus išrašydamas būsimai mamai šiai grupei priklausančių vaistų – esama duomenų apie jų vartojimo ryšį su mažesniu naujagimio svoriu, priešlaikinio gimdymo rizika. Geriami pirmąjį trimestrą šie medikamentai gali padidinti gomurio nesuaugimo riziką ir panašiai. Tačiau ir vėl norėčiau pabrėžti – viskas priklauso nuo individualių situacijų. Taip pat individualiai reikia spręsti ir dėl gydymo antipsichotikais“, – sako psichiatras.
Pasak mediko, likus 5–10 dienų iki gimdymo kai kur rekomenduojama nutraukti psichiatrinių vaistų skyrimą. Vis dėlto ir tai nėra universali rekomendacija.
Kaip padėti be vaistų?
Krizinio nėštumo centro psichologė Rūta Julija Klovaitė sako, kad psichikos sutrikimų turinčios moterys dažniausiai pastoja neplanuotai, nėštumas tampa ypač dideliu stresu, nes joms pačioms reikia priimti svarbius gyvenimiškus sprendimus. Tai padaryti šioms moterims sunku dėl ligos arba dėl jau nusistovėjusio įprasto gyvenimo būdo: staiga viskas gyvenime verčiasi aukštyn kojom, net „sveikam“ žmogui tai didžiulis iššūkis.
Psichologės teigimu, psichikos sutrikimų turinčios būsimos mamos būna įpratusios prie vaistų, joms sunku be jų ištverti. Kyla klausimų – kaip išbūti su nerimu, su savo baimėmis? Tokiu atveju psichiatras pataria lankytis pas psichologą, kuris ieško būdų, kaip moterims padėti be vaistų.
„Susidūriau su atvejais, kai nerimo kankinamos moterys vartoja vaistus, nors psichiatras ir neleidžia to daryti. Tai dar labiau apsunkina būsimosios mamos būklę – prisideda kaltės ir baimės jausmas, kad kūdikis gims nesveikas. Visais atvejais tai labai sudėtingos situacijos“, – kalba psichologė.
Besilaukiančioms moterims Krizinio nėštumo centre siūloma nemedikamentinė pagalba – įvairios terapijos, pokalbiai, užsiėmimai. „Ne paslaptis: dažnai psichikos sutrikimų turintys žmonės būna vieniši, jie neturi draugų, jų atsisako net artimieji. Neretai psichologas, psichiatras tampa vieninteliu draugu, su kuriuo galima išsikalbėti, išsakyti slapčiausias mintis. Per užsiėmimus mokomės atsipalaidavimo, kvėpavimo technikų, medituojame. Po tokių užsiėmimų sumažėja nerimas ir įtampa, pagerėja nuotaika, moterys pasijunta saugiau. Tai – lyg pakaitalas anksčiau vartotiems vaistams“, – aiškina pašnekovė.
Krizinio nėštumo centre nėščiosios taip pat mokomos užmegzti ryšį su pilve esančiu vaikeliu, joms siūlomi nemokami masažai, muzikos terapijos, grupiniai užsiėmimai.
Psichologės teigimu, kai kuriais atvejais moterų nerimas būna itin stiprus, jas kankina savižudiškos mintys. „Svarbiausia, kad specialistai tokią būklę pastebėtų, suteiktų moteriai tinkamą pagalbą. Galbūt tokiu atveju vaistai būtų mažesnė blogybė nei savižudybės rizika“, – svarsto pašnekovė.
Pasak R. J. Klovaitės, psichikos sutrikimų turinčias besilaukiančias moteris kankina sunkūs klausimai – ar ji viena pajėgs užauginti kūdikį, ar susidoros su mamos pareigomis, kas bus, jei jai dėl ligos atkryčio teks atsidurti ligoninėje?
„Būsimos mamos būna išsigandusios, sutrikusios. Lietuvoje labai trūksta pagalbos šeimoms, trūksta namuose teikiamų paslaugų. Nėra kas įvertintų būsimosios mamos aplinką ir galimybes auginti kūdikį. Jei moteris žinotų, kad gaus reikiamą pagalbą, ji būtų ramesnė. Labai svarbu kiek įmanoma būsimąsias mamas įgalinti, kad jos būtų savarankiškesnės, kad jaustųsi stiprios. Tuomet bus geriau ir būsimam kūdikiui“, – pabrėžia psichologė.
R. J. Klovaitė skatina visas moteris, susidūrusias su panašia problema, kreiptis į Krizinio nėštumo centrą. Pagalba nemokamai teikiama visoje Lietuvoje, dėl jos galima tartis tel. 8 603 57726, 8 603 57912 (darbo dienomis 9–17 val.) arba el. paštu neplanuotasnestumas@gmail.com.
