Pasaulinio bestselerio „Tarp kasdienybės ir geismo“ autorė, iš Belgijos kilusi dviejų sūnų motina E.Perel neseniai išleido provokuojančią knygą „Naujas žvilgsnis į neištikimybę“. Pateikiame interviu su autore.
– Kodėl meilės romanų neišvengia ir laimingai gyvenantys partneriai?
– Troškimas tobulėti – pagrindinis neištikimybės variklis. Neištikimybė suteikia žmonėms galimybę į save pažvelgti kitokiomis akimis. Savyje jie atranda savybes, kurias prarado būdami santuokoje.
Dėl to neištikimybė iš esmės susijusi su asmenybės ugdymu – savęs atradimu. Žmogus stengiasi išsivaduoti iš savo senojo vaidmens ir tapti kuo nors kitu.
– Atrodo, kad anksčiau meilės jausmas buvo patikimesnis. Ar tai tiesa?
– Per praėjusius 50 metų stipriai pasikeitė santuoka ir partnerystė. Anksčiau žmonės iki mirties likdavo su pirmuoju partneriu. Dabar jie tvirtai laikosi santuokos, kol juos vienija meilė.
Žmonės skiriasi ne dėl to, kad yra nelaimingi, o dėl to, kad galėtų būti laimingesni.
Anksčiau seksas santuokoje buvo moters pareiga, dabar moterys ir vyrai seksą laiko malonumu. Anksčiau žmonės buvo įsitikinę, kad laimė laukia anapus. Dabar jie nori būti laimingi Žemėje. Mūsų lūkesčiai, vertybės, troškimai – viskas pasikeitė.
– Bet kodėl neištikimybė suteikia tiek daug skausmo?
– Mes tikime, kad romantiška meilė yra santuokos pagrindas. Ir dėl to neištikimybė laikoma dideliu nusikaltimu. Meilės išdavystė greitai prilyginama katastrofai, bet to neturėtų būti.
Partnerių santykiai turi daug išdavystės rūšių, kaip antai abejingumas, dėmesio stoka, panieka, smurtas. Neištikimybė – tik galimybė, kuri santuokai tampa išbandymu.
Didelė klaida manyti, kad užmezgus meilės romaną ieškoma naujo partnerio. Meilės romanai dažnai atsiranda dėl nepasitenkinimo savąja partneryste, pavyzdžiui, iš vienišumo ar intymumo praradimo.
Meilės romanas, žinoma, visada yra ir ženklas, kad partnerių santykiai klostosi ne taip, kaip reikia, arba ko nors trūksta.
– Ar vyrų ir moterų poreikiai vienodi?
– Visada įsivaizdavome, kad vyrai – tai užkariautojai, nes tokia jų prigimtis, o moterų vieta prie viryklės. Jeigu keičiame socialines sąlygas, galbūt keičiasi ir prigimties poreikiai.
– Kai Hillary Clinton savo vyrui Billui viešai atleido neištikimybę su Baltųjų rūmų praktikante Monica Lewinsky, moterys, atrodo, nepritarė tokiam žingsniui. Kodėl?
– Taip, H.Clinton elgesį moterys įvertino nepalankiai – ji buvo įtakinga, nepriklausoma, turėjusi laisvę palikti sutuoktinį. Tai apibūdinu kaip „naująją gėdą“.
Anksčiau žmonės gėdijosi, kai išsiskirdavo. Dabar jie jaučia gėdą, kad, nepaisant neištikimybės, pasiliko. Net jei turėjo daugybę priežasčių priimti tokį sprendimą – liko dėl mažų vaikų, bendro turto ar, nepaisant neištikimybės, santykiai su antrąja puse buvo labai geri.
Kalbant apie H.Clinton atvejį įdomiausia tai, kad tradicinėje visuomenėje apgautųjų vyrų gėdos jausmas didesnis nei moterų.
– Ar tikrai?
– Žinoma! Visuomenė nepritaria apgauto vyro elgesiui, kai jis lieka su savo neištikima žmona. Tai reiškia: koks jis vyras!
– Ar galima ištaisyti neištikimybės faktą?
– Pirmiausia neištikimas partneris turi pripažinti meilės romaną. Jis privalo prisiimti atsakomybę ir parodyti, kad pasirengęs vėl įsilieti į partnerystę. Tik po tam tikro laiko apgautasis išmoksta pasitikėti jį apgavusiuoju.
– Ar svarbus seksas partnerystei?
– Sunku, kai vienas partneris ilgisi sekso, o kitas tam neturi poreikio. Tokios poros turėtų atvirai pasikalbėti ir kartu rasti sprendimą.
– Esate ištekėjusi, turite du sūnus. O kaip dėl meilės romano?
– Apie tai negalvoju. Nei skatinu, nei drąsinu meilės romanams. Analizuoju juos, bandau suprasti ir galvoju, kad kartais paslydimai į šalį turi prasmę.
