Jos neperžengti ir balansą išlaikyti itin sunku brandos egzaminams besiruošiantiems moksleiviams, kurie nerimauja dėl gerų rezultatų, profesijos pasirinkimo, karjeros ir ateities. Nevaldomas spaudimas sau gali tapti stipraus nerimo, depresijos ar nemigos priežastimi. Tad kaip suvaldyti stresą prieš egzaminus?
Žmogus dominuojančią emociją gali pasirinkti
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. lektorius psichologas Anicetas Suchockis sako, kad simptomus sukelia ne pati situacija, tačiau jos suvokimas. Kitaip tariant, įtampą kelia ne egzaminas, tačiau moksleivio reakcija į jį. Psichologas pabrėžia, kad reaguojant į situaciją asmuo yra pajėgus sąmoningai nuspręsti ir pasirinkti dominuojančią emociją.
„Itin dažnai žmonės bijo to, kas dar nenutiko. Ne išimtis ir nerimas dėl egzaminų. Neigiamos mintys sukelia baimę, o tokia reakcija programuoja nesėkmei. Ne situacija sukelia simptomus, o jos suvokimas ir požiūris į ją. Žmogus pajėgus savo emocijas pasirinkti ir neigiamas mintis pakeisti teigiamomis. Ruošiantis egzaminams reikia visame kame ieškoti pozityvumo, į klaidą žiūrėti kaip į galimybę. Taip elgtis pavyks aktyvuojant savo sąmoningumą. Energiją jaunuoliams patarčiau nukreipti į dalyko turinį ir mokymosi procesą, o ne į galvojimą apie tai, kas dar neįvyko“, – sako A. Suchockis.
Nusiraminti padeda laki vaizduotė
Egzaminų baimei sumažinti verta pasitelkti ir vizualizacijos metodą, kuomet įsivaizduojama sėkmė, galima teigiama situacijos baigtis. Kūrybinė vizualizacija padeda jaustis ramiau, atsipalaiduoti, pajusti tam tikrą kontrolės lygį.
Psichologas taip pat pažymi, kad egzaminus laikantiems mokiniams itin svarbu žinoti ir suvokti tikslą. Egzaminų laikymas turi būti grįstas ne žodžiu „reikia“, tačiau suvokimu ir aiškiu žinojimu, kokią reikšmę jie turės norimai ateičiai, siekiamai profesijai, karjerai. „Egzamino svarbos suvokimas, jo esmės bei reikšmės ateičiai išsigryninimas gali būti svarbus faktorius, padėsiantis susitelkti ir pažaboti stresą“, – sako psichologijos disciplinų dėstytojas.
Egzaminai – tik maža gyvenimo detalė
Pasiruošimas egzaminams neretai moksleivį izoliuoja nuo laisvalaikio, draugų, vaikas atsisako būrelių ir visas savo dienas skiria testams, uždavinių sprendimams bei mokymuisi. Tačiau toks elgesys tik sustiprina stresą ir neretai lemia pervargimą.
„Atsiribojimas nuo kasdienės įprastos veiklos, laisvalaikio nebuvimas ir nepertraukiamas sėdėjimas prie knygų pasiruošimą egzaminams daro itin nemaloniu ir stresą keliančiu procesu. Egzaminas svarbi, tačiau ne vienintelė gyvenimo detalė. Mokytis seksis tikrai geriau, jeigu protinė veikla bus kaitaliojama su fizine, tarp uždavinių sprendimo bus daromos pertraukos, skiriama laiko poilsio, filmų žiūrėjimui, muzikos klausymuisi ar kitoms atsipalaiduoti padedančioms veikloms“, – pataria psichologas.
Save kontroliuoti turi ir tėvai
Didelę įtaką streso atsiradimui ar jo mažinimui turi ir tėvų elgesys. Šiuo svarbiu ir įtemptu jų atžalos gyvenimo etapu svarbu įjungti sąmoningumą, kontroliuoti savo elgesį, vengti kritikos, stengtis pastebėti smulkmenas ir vaiką kuo dažniau girti.
„Tėvai, užuot kritikuodami ir iš savo vaiko reikalaudami tobulumo, turėtų džiaugtis mažomis jo pergalėmis. Šiuo periodu itin svarbus vaiko ir tėvų kontaktas, palaikymas, dėmesys, pagalbos siūlymas. Abiturientai patiria ir taip daug streso, tad sąmoningumas, dėmesys sau, adekvatus laiko paskirstymas laisvalaikiui bei mokslui gali padėti sumažinti streso lygį ir ramiau jaustis prieš egzaminus“, – sako A. Suchockis.
