Tą vyresnio amžiaus žmonėms kylantį nerimą pajuto ir psichologai. Į prieš 4 metus įkurtą senjorų psichologinės pagalbos liniją „Sidabrinė linija“, kurios tikslas vyresnio amžiaus žmonėms padėti surasti bendravimo draugą, bendramintį, praturtinti laisvalaikį ir praskaidrinti vienatvėje bėgančias dienas, pasipylė skambučiai.
Palyginue pirmąsias kovo savaites, kurios atspindi tipinę „Sidabrinės linijos“ veiką, su pirmosiomis balandžio savaitėmis, augimas, susidomėjimas ir poreikis gauti informacijos, konsultacijas, išsikalbėti išaugęs bent 7 kartus.
„Daugiausia tie skambučiai šiandien susiję su pandemija, su koronavirusu, su sveikatos klausimais, buitiniais klausimais, pensija, pajamų deklaracijomis. Žmonės skambina ir teiraujasi netgi ne tos amžiaus kategorijos, o šiek tiek jaunesni dėl darbo santykių, maisto pristatymo į namus, kitokios pagalbos.
Šitie skambučiai sudaro tris ketvirtadalius, gal net aštuoniasdešimt proc. visų mūsų skambučių.
Mūsų darbas yra atsakyti į kiekvieną tokį skambutį, suteikti informaciją, žmogų pirmiausia nuraminti. Kai ta informacija suteikiama, pasiūlome tiesioginę savo paslaugą – nuolatinę galimybę bendrauti telefonu su bendraminčiu. Ta bendrystė galima įvairių formų: tiek su įvairaus amžiaus savanoriu, tiek su savanoriu bendraminčiu, bendraamžiu, tiek su psichologais, tiek su konsultantais“, – paaiškino „Sidabrinės linijos“ vadovas Marius Čiuželis.
Balandį 40 proc. visų „Sidabrinės linijos“ klausimų sudarė COVID-19 tema.
„Žmonėms tai rūpi, tuo labiau, kad tai yra pažeidžiamiausia visuomenės grupė, jie karantine bus ilgiausiai ir jiems natūraliai neramu dėl ateities, dėl savęs, dėl bendros situacijos“, – pastebėjo M.Čiuželis.
Šiuo metu prie „Sidabrinės linijos“ prisijungė per 150 naujų savanorių, taigi galima tikrai užtikrinti išaugusį bendravimo poreikį.
Medicinos psichologė Justina Belevičienė sakė, kad nerimo lygis visoje šalyje yra itin padidėjęs. Tą jaučia ir jauni, ir ypatingai vyresni asmenys. Padidėjusį nerimo lygį rodo ir skambučių srautai į „Sidabrinę liniją“, ir netgi temos, dėl kurių skambina senjorai.
„Nerimas šiuo pandemijos metu daugiausia kyla iš nežinojimo, ko tikėtis, ko laukti, kada viskas baigsis, kaip išbūti šiame karantino etape.
Vyresnio amžiaus asmenys labiau buvo pratę iki karantino palaikyti gyvą bendravimą su artimaisiais, su kaimynais, su nepažįstamaisiais netgi. O šiuo metu jie neteko tos galimybės. Galbūt ypatingai sunku vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gyvena vieni. Anksčiau jie buvo bent jau tikri, kad artimieji ir draugai juos aplankys bent jau retsykiais, o dabar jie lieka vieni namuose“, – kalbėjo psichologė.
J.Belevičienė davė tris rekomendacijas, ką daryti vyresnio amžiaus žmonėms, karantino metu patiriantiems stiprų nerimą.
Pirmoji rekomendacija – rūpintis savo kūnu, savijauta, fizine būkle. Į tai įeina pakankamas miegas, visavertė mityba, reguliari mankšta, pajudėjimas namų ribose. Taip pat ir saugumo priemonių laikymasis: dažnas rankų plovimas, dezinfekavimas, nėjimas iš namų.
Antra rekomendacija: pasirūpinti savo psichika ir emocijomis.
„Svarbu atpažinti nerimą, kurį jaučiame, suprasti, kad normalu karantino metu jausti nerimą, baimę, liūdesį, pyktį, nusivylimą, bijoti to, kas laukia ir pasirūpinti šiais jausmais“, – patarė psichologė.
Jeigu nerimą didina informacija žiniasklaidoje, svarbu apriboti naujienų sekimą.
Taip pat J.Belevičienė patarė senjormas karantino metu palaikyti bendravimą saugiu nuotoliniu būdu: telefonu, išmaniosiomis technologijomis. Šiuo atveju ypač naudinga gali būti „Sidabrinė linija“, kur galima pasikalbėti ne tik apie koronavirusą, karantiną, bet ir apie savo pomėgius.
Paskutinė rekomendacija, siekiant suvaldyti nerimą karantino metu ir pasirūpinti savo psichine sveikata, yra susikoncentruoti į tai, ką galima kontroliuoti ir neeikvoti per daug energijos tam, ko kontroliuoti negalime.
„Vyresnio amžiaus asmenys gali kontroliuoti tai, kaip jie laikosi karantino, kaip jie bendrauja su savo artimaisiais, kaip jie leidžia savo dieną ir planuoja dienotvarkę.
Jie gali pasirūpinti, kad energija būtų skiriama malonioms, mėgstamoms veikloms, atsipalaidavimui ir nesusikoncentruoti į tai, ko kontroliuoti negalima: prognozes, žinias, kitų žmonių reakciją į pandemiją. Svarbu pasirūpinti savimi ir tuo, kas mūsų rankose“, – neabejojo J.Belevičienė.
