Tūkstančiai bėgikų aplinkui, palaikymo komanda, gėrimo padavimo vietos – tokie išoriniai motyvacijos šaltiniai neretai padeda tęsti sunkią, fizinių ir psichologinių pastangų reikalaujančią kovą bėgimo trasoje.
O ko griebtis, kai lenktyniauji su savimi, su savo geriausiu rezultatu ar virtualiose varžybose su kitų menamais rezultatais? Taktika čia visai kita.
Vienuolika kartų maratoną įveikęs, vieną iš jų – per 2 valandas ir 57 minutes, amerikiečių psichologas Justinas Rossas iš Denverio, Kolorado valstijos, gali patarti, kaip reikėtų psichologiškai įvaldyti naują taktiką norint nesuklupti lenktyniaujant po vieną.
Lenktynes J.Rosso mėgsta apibūdinti žodžiu „competition“ (liet. „varžymasis, lenktyniavimas, konkuravimas“).
Šitoks mąstymo nukreipimas į bendras pastangas pakeičia varžybų supratimą – juk varžymasis nebūtinai susijęs su laimėjimu ar pralaimėjimu, ypač daugumai tų, kurie dalyvauja masiniuose bėgimo renginiuose. Labiau jis reiškia vienas kito postūmį siekti individualių tikslų.
Per pandemiją pasauliui visiškai sustojus, dauguma, gal net ir visi su ištvermės sportu susiję renginiai buvo atidėti arba atšaukti, tad bėgikams tenka ieškoti naujų galimybių tęsti mėgstamą veiklą.
Virtualios varžybos tapo vienu išsigelbėjimų, užpildžiusių šią tuštumą. Netgi 124-asis Bostono maratonas šiemet iš pradžių buvo nukeltas iš balandžio mėnesio į rugsėjį, o dabar skelbiama, kad jis antrą rugsėjo savaitę bus rengiamas virtualiai.
Kad suteiktų galimybę mums stengtis kartu, kol esame atskirai. Vis dėlto lenktyniavimas virtualiai ne tik verčia pasiilgti varžymosi greta, bet ir pateikia aibę naujų išbandymų.
Individualios lenktynės, kai kovojama tik su laiku, skiriasi psichologiškai nuo realių varžybų su kitais žmonėmis. Vytis savo asmeninę sėkmę takelyje prie namų yra visai kas kita, nei lėkti pagrindinėmis didmiesčio gatvėmis su tūkstančiais bėgimo entuziastų.
Jei tam pasiruošite mintyse, tai gali tapti pagrindiniu sėkmės veiksniu virtualiose lenktynėse ar siekiant geriausio individualaus laiko.
Visai neseniai, kaip tik tinkamu laiku, buvo atliktas tyrimas apie pastangų suvokimą bėgant 10 kilometrų varžybose ir lenktyniaujant po vieną.
Nors tyrimas nebuvo plataus masto – jame dalyvavo tik 14 bėgikų vyrų, jis daug atskleidžia. Paaiškėjo, kad bėgikai finišą pasiekė vidutiniškai 58 sekundėmis greičiau lenktyniaudami vienas su kitu nei po vieną.
Svarbiausias atradimas buvo tas, kad bėgikai abiem atvejais – bėgdami per varžybas ir po vieną – vienodai suvokė, kiek jiems reikia skirti tam pastangų, tačiau bėgdami po vieną jie jautėsi daug nemaloniau nei varžybose šalia kitų.
Virtualiose varžybose keičiasi ir tai, kaip reikia susitelkti, į ką susitelkti ir kaip vertinti patirtį, – tai trys pagrindiniai sporto psichologijos dalykai.
Individualiose lenktynėse, kai kovojama tik su laiku ir vienintelis varžovas esi pats sau, mintyse paprastai susitelkiama į fizinius pojūčius. Tuomet jaučiamas didesnis nuovargis ir išsekimas nei per įprastas varžybas. Tai galima pavadinti kentėjimu vienumoje.
Tradicinėse varžybose, kai mintis užvaldo vis stiprėjantys nemalonūs pojūčiai, nesustoti padeda motyvacijos ir aplinkos sąveika.
Labiausiai veikia savęs lyginimas su kitais trasoje bėgančiais atletais. Mėginimas neatsilikti nukreipia dėmesį nuo nuovargio ženklų, be to, savo kančią galime palyginti su kitų: „Man sunku, bet jiems juk irgi.“
Be kitų bėgikų vijimosi, varžybose yra kitų veiksnių, į kuriuos galima nukreipti savo dėmesį. Pavyzdžiui, galvoti apie atstumą iki artimiausio medicinos punkto ir jį įveikti, laukti, kol pamatysi už kampo laukiančius artimuosius ar palaikymo komandą.
Vien numerio prisegimas ant krūtinės jau tarsi ragina pasiruošti galimiems fiziniams sunkumams, netgi kentėti viešumoje. O kai žinome, kad kentėsime vienumoje, jau pasiruošimas kančiai gali būti sunkus uždavinys. Ką jau kalbėti apie laukiančius potyrius.
Kaip psichologiškai rengtis virtualioms varžyboms?
Pirmiausia reikėtų nuspręsti, ko sieksite. Jeigu tikslas – tik dalyvauti, neturėtų būti sunku pasirengti, nes ketinate tik pasilinksminti, žinodami, kad esate tuo metu dvasiškai susieti su kitais bėgikais.
Bet jei norite įdėti pastangų, prireiks papildomo darbo su savimi. Iš pradžių įsisąmoninkite, kodėl šios virtualios varžybos jums asmeniškai svarbios ir kaip planuojate įveikti trasą. Tai taps atskaitos tašku, kai jau apims nepatogi būsena.
Psichologai dar pabrėžia kalbėjimo su savimi galią. 10 kilometrų bėgimo tyrimas parodė, kokia galinga yra neigiamų minčių įtaka varžybų metu.
Žinojimas, kad neigiama nuostata gali sužlugdyti pasirodymą, leidžia iš anksto pasiruošti, kaip kalbėsite su savimi, kai pasidarys sunku ir turėsite rasti paskatų, kodėl turite tęsti bėgimą.
Būkite pasiruošę keletą pozityvių teiginių, kuriuos sau sakysite, kai bus sunku, pavyzdžiui, „man ir turi skaudėti, juk tai varžybos“, „tai reiškia, kad aš darau teisingai, reikia tęsti“.
Venkite per dažnai žiūrėti į laikrodį. Kalbant apie ištvermės varžybų psichologiją reikėtų išskirti du būdus: bėgti stipriau ir bėgti greičiau.
Pastarasis beveik visada priverčia susitelkti į metrus, kilometrus ir žvilgčiojimą į laikrodį. Kai stengiamės bėgti greitai, paprastai lyginame pastangas su greičiu, kurį matome laikrodyje.
Kartais šis veiksmas gali padėti, tačiau gali ir kliudyti – pridėti papildomai streso ir įtampos.
Kiekvienas turime savo bėgimo istoriją – per kiek laiko kokį atstumą įveikiame. Tie skaičiai turi didesnę psichologinę galią, nei įsivaizduojame.
Jei bėgame būdami geriausios formos ir per dažnai tikriname laikrodį norėdami tilpti į susikurtas ribas, galime pakliūti į savo spąstus.
Beveik visada pasirodome geriau, kai susitelkiame į pastangas ir bėgimą sunkiau nei bėgimą greičiau. Be tradicinių varžybų atmosferos ir išorinių motyvacijos šaltinių tai tampa dar svarbiau.
Kai bėgame vieni, vienintelė išorinė parama yra laikrodis, todėl geriau susitelkti į pastangas nei į greitį.
Tai gali padėti išlaikyti teigiamus pojūčius.
Mūsų nuovoka veikia sprendimų priėmimą ir gebėjimą išlaikyti greitį, pagreitėti ar sulėtėti. Tai paremta tuo, kaip mes įvertiname pastangas.
Norint pasirengti virtualioms varžyboms, reikėtų suderinti asmeninę jų prasmę ir specifinį susikalbėjimą su savimi. Prisiminkite, kad virtualios varžybos yra puiki galimybė išbandyti savo gebėjimą išlaikyti aukštą pastangų lygį, o ne pataikyti į individualias laiko normas.
Taip pasieksite jus labiau tenkinančius rezultatus ir tai padės lavinti psichologinius gebėjimus, kuriuos panaudosite ateityje.
