Neadekvačiai didelis darbo krūvis, paties sau ar aplinkos keliami pernelyg aukšti reikalavimai, savo vertės jausmo siejimas su pasiekimais ir tobulumo siekis sukuria terpę degti kaitriai perdegimo ugniai, po kurios žmogus sunkiai rusena.
Perdegimo sindromas – tai protinio, emocinio ir fizinio išsekimo būsena, atsiradusi dėl ilgalaikio ir stipraus streso darbe. Perdegimą darbe sukuria ne tik ilgalaikis ir stiprus stresas, kuris dažnai yra neišvengiama darbinio gyvenimo dalis, tačiau, tuo pačiu ir žmogaus reakcijos į jį, neadaptyvūs streso įveikos būdai, reikalavimų ir galimybių neatitikimas, perfekcionizmas, resursų stoka.
Perdegimas – kaip rūke „skendintys laiptai“, kai beatodairiškai dirbantis žmogus tiki kylantis aukštyn į geresnę gyvenimo kokybę, tačiau išties leidžiasi žemyn ją mažindamas. Žmogus gali nepajusti, kaip darbas užima vis daugiau gyvenimo erdvės ir galiausiai jos nebelieka niekam kitam. Energija senka, atsiranda praraja tarp dedamų pastangų ir gaunamų rezultatų, stiprėja nusivylimas, cinizmas ir frustracija. „Laiptų“ apačioje gali laukti netgi rimti sveikatos sutrikimai.
Perdegimą gali atskleisti tiek skirtingi kūno, tiek emocijų ar tarpasmeninių santykių signalai. Tačiau perdegimo sindromas turi 3 pagrindinius požymius. Pirmiausia, tai emocinis išsekimas, kuris pasireiškia nuolatiniu nuovargiu, energijos stoka dirbant ar net sunkumu atlikti mums įprastus kasdieninius darbus. Antras svarbus požymis – tai vis dažniau aplankantis cinizmas ir abejingumas. Trečiasis požymis: beprasmybės ir nepasitenkinimo savo darbu jausmas.
Susidūrus su perdegimo sindromu verta kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus – psichologus, psichiatrus, psichoterapeutus. Jie padės lengvinti slegiančius simptomus bei sukurti sveikesnį santykį su darbu. Tačiau, kaip mes patys galime užkirsti kelią perdegimo sindromo atsiradimui?
Gyvenime yra svarbios 5 sritys, – kūnas, emocijos, santykiai, elgesys ir mintys, – kurioms skyrus atitinkamą dėmesį galima išlaikyti balansą ir neperdegti.
Pirmoji sritis – tai mūsų kūnas, kuriuo tinkamai rūpinantis galime turėti daug energijos atlikti darbus, bei jaustis gerai juos atliekant. Turime nepamiršti rūpintis savo sveikata: skirti dėmesio subalansuotai mitybai, miegui, fiziniam aktyvumui, pabuvimui gryname ore. Taip pat, turime mokytis išlaikyti balansą paskirstant atitinkamą laiko dalį darbui ir poilsiui.
Antroji sritis – emocijos. Turime mokytis savistabos meno, pažinti savo jausmus, pabūti su jais neskubant analizuoti ar imtis veiksmų juos keisti. Svarbu sau pačiam brėžti ribas, kai keliami per dideli į save orientuoti reikalavimai ir lūkesčiai.
Trečioji sritis – darnūs santykiai. Geri santykiai su artimaisiais, šeimos nariais, draugais, kolegomis padeda sukurti emocinį palaikymo tinklą, suteikia optimizmo, padeda spręsti problemas ir prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės.
Ketvirtoji sritis – elgesys ir reakcijos į stresą. Mūsų elgesys gali būti adaptyvus, padedantis prisitaikyti arba neadaptyvus, trukdantis.
Paskutinė penktoji sritis – mąstymo higiena. Reguliari prioritetų ir vertybių peržiūra padeda jomis vadovautis. Svarbu mokytis užduoti sau klausimą „Ko man dabar reikia, kad pasijausčiau geriau?“, bei pažinti savo stiprybes, resursus.
