6 psichologo patarimai laimingiems santykiams namuose ir idėjos kokybiškam laikui kartu

IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“ atskleidė, kad trečdaliui Lietuvos gyventojų gera savijauta namuose neatsiejama nuo kokybiškai praleidžiamo laiko su antrąja puse. Tuo tarpu kas ketvirtas ateityje norėtų tam skirti daugiau dėmesio. Psichologas paaiškino, kur dingsta mūsų laikas, ir patarė, ką daryti, kad bendravimas su mylimaisiais būtų kokybiškesnis, o praleistas laikas – turiningesnis.

Trečdaliui Lietuvos gyventojų gera savijauta namuose neatsiejama nuo kokybiškai praleidžiamo laiko su antrąja puse.
Trečdaliui Lietuvos gyventojų gera savijauta namuose neatsiejama nuo kokybiškai praleidžiamo laiko su antrąja puse.
Trečdaliui Lietuvos gyventojų gera savijauta namuose neatsiejama nuo kokybiškai praleidžiamo laiko su antrąja puse.
Trečdaliui Lietuvos gyventojų gera savijauta namuose neatsiejama nuo kokybiškai praleidžiamo laiko su antrąja puse.
Trečdaliui Lietuvos gyventojų gera savijauta namuose neatsiejama nuo kokybiškai praleidžiamo laiko su antrąja puse.
Trečdaliui Lietuvos gyventojų gera savijauta namuose neatsiejama nuo kokybiškai praleidžiamo laiko su antrąja puse.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 2, 2022, 9:00 AM

Kai pernelyg sureikšminamas darbas

Kokybišką laiką su antrąja puse iš mūsų dažniausiai „atima“ darbas, buitis ar kiti reikalai. „Mūsų dėmesys darbui vis didėja, nes taip mes realizuojame savo žinias, patirtį, kompetencijas. Galbūt todėl, ilgainiui vis sunkiau nuo to atsitraukti, nes susitapatinus su savo veikla, visa kita tampa nebe taip reikšminga. Bet tai dažnai yra tik iliuzija. Žmonės yra linkę krypti į tą pusę, kur pajunta daugiau lengvumo, kur jiems sekasi. Tačiau kartais tai yra pabėgimo forma: jei vienur sunku, bėgu kitur“, – sako psichologas Paulius Rakštikas.

Įprasta manyti, kad laikas, kurį galėtume skirti sau ar partneriui, kažkur dingsta, jo nelieka. Deja, pasak psichologo, tai labiau pasiteisinimas nei tikroji priežastis. Savo laiką kontroliuoti galime tik mes tad turime apsispręsti ar leisime jį sąmoningai ir skirsime tam, kam tikrai norime, ar paliksime savieigai paleidžiant atsakomybę.

„Kad gebėtume atpažinti ir atsispirti laiko vagims, mums būtina aiškiai įsivardinti savo tikslą ar kryptį. Problema prasideda tuomet, kai mes net ir turėdami tikslą, pavyzdžiui, „skirti daugiau laiko sau ar artimiesiems“, prarandame kryptį, nes gyvenimiškos aplinkybės mums įbruka kažką mainais. O taip nutinka nuolat. Tad pasirinkimas mūsų rankose: ar puoselėsime savo vertybes ar visgi leisimės nešami aplinkybių“, – sako P.Rakštikas.

Jis priduria, kad priminę sau savo kryptį, nemesime kelio dėl takelio. Tie iš mūsų laiką vagiantys takeliai šiuo atveju yra visi stimulai, kurie mus „išmuša“ iš mūsų pagrindinio kelio: skubūs neplanuoti darbeliai, staiga kitų primesti mums poreikiai, technologijos ir mūsų pačių nuostatos, pavyzdžiui, perfekcionizmas arba baimė kažką praleisti, nebūti įvykių centre ir pan.

Laikas santykiams – kaip suplanuotas vizitas

Žinoma, būna porų, kur abi pusės yra paskendusios darbuose ir tam skiria bemaž visą savo laiką – pasak psichologo, tokie santykiai gali būti visai tvarūs. Tačiau jeigu poroje požiūris į darbą nesutampa, tai yra lyg uždelsto veikimo bomba.

Jeigu vienas iš partnerių nuolat kartoja, kad laiko šeimai skirs tik pabaigęs visus kitus reikalus ir darbus, akivaizdu, kad santykiai jam nėra vertybė, ir tai gali nuvilti jo antrąją pusę.

„Čia slypi ir spąstai, nes kartais žmonės dangstosi, kad dirbdami jie rūpinasi savo šeima. Taip gali būti, bet kur kas dažniau yra priešingai – žmonės darbuose paskęsta, nes tiesiog nemoka palaikyti balanso, o tai yra įgūdis, o ne duotybė“, – sako psichologas.

Pasak jo, laiką tiek sau, tiek savo santykių puoselėjimui reikia planuoti, o kartais ir už jį pakovoti. „Planuokite jį kaip darbą, kaip vizitą pas gydytoją, kaip būtinybę iš anksto nuvykti laiku į oro uostą. Ginkite tą laiką drąsiai ir užtikrintai. Pasirepetuokite čia ir dabar.

„Negalėsiu dalyvauti, nes tuo metu esu suplanavęs laiką sau“ arba „Ta diena man netinka, nes tuomet ilsėsiuosi su šeima“. Ar galite tai pakartoti garsiai, aiškiai, be jokios sąžinės graužaties ar kaltės jausmo? Nieko tokio, jei pradžioje tai iškomunikuoti kitiems bus sunku“, – drąsina P.Rakštikas.

Patarimai laimingiems santykiams namuose

Psichologas dalinasi 6 patarimais, padėsiančiais puoselėti laimingus santykius namuose, ir idėjomis kokybiškam laikui kartu.

1. Kalbėkitės. „Kalba – gerų santykių pamatas. Tik kalbėdamiesi mes įgarsiname savo poreikius, galime išgirsti kito ir jaustis suprasti. Tik taip galime ieškoti bendrų sprendimų. Tiesa, kalbos pradžia yra klausymasis, tad prieš pradedant kalbėti, verta tai atminti. Visiems aišku, kad jei negirdėjome klausimo, negalime pateikti ir atsakymo, tačiau kalbėdami dažnai elgiamės priešingai – daliname atsakymus nesivargindami išklausyti klausimo“, – sako P.Rakštikas.

2. Leiskite laiką kartu. Laimingos poros ir šeimos praleidžia daug laiko kartu. Taigi, bendros atostogos turėtų būti sveikų santykių prioritetas. Tuomet jau galima skirti laiko ir poilsiui atskirai, bet tai, pasak psichologo, pagal svarbą jau antroje vietoje.

„Kelionės yra bene labiausiai vienijantis pomėgis. Smagiausia, kad jos gali nesikartoti ir kaskart būti nauja patirtimi. Ir čia nebūtina keliauti toli – mūsų Lietuva tam puikiai tinka. Yra daugybė knygų ir virtualių gidų šimtams maršrutų“, – dalinasi idėja psichologas.

Visgi, jis atkreipia dėmesį, kad laisvalaikiu porai verta veiklas rinktis kitokias nei įprastą dieną. Jei dirbama iš namų – laisvalaikiui patartina pakeisti aplinką. Ir atvirkščiai – jei darbe daug keliaujate, verta atsigręžti į namus ir paieškoti užsiėmimų čia.

3. Atraskite naujų veiklų. Kartu atraskite naujų veiklų, vietų, patirčių. Darykite vienas kitam staigmenas, pavyzdžiui, pakaitomis suorganizuokite veiklą iš anksto to neaptarus ir pakvieskite partnerį nuotykiui. Veiklos gali būti įvairiausios: išvykos gamtoje, naujų vietų savo mieste atradimai, sportas, įvairiausios kūrybinės dirbtuvės nuo piešimo, lipdymo, meistravimo iki šokių ar rašymo pamokų. Netgi naujos bendros studijos gali tapti puikiu ir prasmingu laiku kartu, gaunant ir praktinės naudos.

P.Rakštikas primena ir stebinti vienam kitą. Taip parodome, kad galvojame apie kitą, laikome jį svarbiu ir norime pamaloninti bei suteikti džiaugsmo be jokios didelės priežasties.

4. Aptarkite ir svajokite. Visgi svarbios ne tik veiklos, bet ir pokalbiai apie jas. Pažiūrėję kartu filmą pasikalbėkite apie jį plačiau: tikėtina, kad jis judviems patiko dėl skirtingų priežasčių. Taip vis labiau pažinsite vienas kitą, galbūt atrasite naujų partnerio pusių. Tai galioja visoms bendroms patirtims – mus suartina ne tik pačios patirtys, bet ir bendrystė atsiradusi pokalbiuose apie jas.

„Taip pat svarbu ir drauge svajoti bei planuoti. Bendros vizijos suartina, tuomet ir kasdienė buitis sunkiomis akimirkomis mažiau išmuš iš vėžių“, – sako psichologas.

5. Palaikykite vienas kitą. „Padėkite kitam pasiekti jo tikslų. Dažnai daugiausiai galvojame apie tai, ko norime patys, tai kilsteldami aukščiau kitų norų. Nepameskime savo norų, bet nepamirškime paklausti ir kito: „Kuo galiu padėti tau?“ arba „Ką aš galiu padaryti, kad tau būtų lengviau?“ ir pan. Vien tokio klausimo nuoširdus uždavimas jau stiprina tarpusavio ryšį“, – pataria specialistas.

6. Dėkokite. Už kiekvieną pabudimą kartu, už kiekvieną žingsnelį, padarytą darbą, už kuo daugiau visko dėkokite vienas kitam. Rodomas dėkingumas primena, kad nėra savaime suprantamų dalykų ir tai sustiprina kasdienių akimirkų laimę.

Daugiau ekspertų patarimų vidinei pusiausvyrai namuose – www.IKEA.lt

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ko reikia lengvesniam nekompensuojamų medikamentų gavimui?