„Nėra aiškios amžiaus ribos, nes nėra sutarimo dėl pačios sąvokos. Ji labai populiari – ypatingai, kai kalbame apie mokymus, kai reikia pritraukti žmones dalyvauti tuose mokymuose. Tai tada tampa labai skambia fraze. <...> Tačiau tyrimai apie kartas sako, kad pati kartos sąvoka – ji apibrėžia žmones, kurie yra tame pačiame amžiaus tarpsnyje, kurie susiduria su panašiom socialinėm problemom ir istoriniais iššūkiais.
Tai dėl to ir yra nesutarimas dėl amžiaus ribos. Be to, jeigu keliausime per skirtingas kultūras, Vokietijoje visiškai skirtingai skirstomos kartos.
Ten netgi yra Angelos Merkel karta. Izraelyje taip pat skirstoma pagal karus, kuriuos išgyvena šalis. Tai nėra sutarimo ir dėl amžiaus, nėra sutarimo dėl sąvokos ir mes atsiduriame tokioje vietoje, kur kalbame labiau apie socialinį konstruktą“ – „Žinių radijo“ tinklalaidėje „Skaitmeninė karta“ kalbėjo psichologė.
Pasak specialistės, tam tikras kartų skirstymas kartais gali padėti prognozuoti žmonių elgesį. Tačiau tos prognozės ne visada išsipildo. „Mano pačios karta – jeigu vadovautis kartų skirstymu – būtų Tūkstantmečio karta. Ir apie ją buvo kalbama, kad tai bus karta, kuri gyvens mieste, kuri nekurs šeimų.
Ir po kelių metų pastebėta – visai ne! Tai yra kartos, kurios keliasi į priemiesčius ir kaimus, kurios kuria šeimas. Tai šiandien prielaidos [apie Z kartą], kurios, atrodo, labai tikėtinos, gali būti, kad visiškai nepasiteisins“ – tikina M. Motiejūnė.
Veikiau tokios prognozės ar kontekstas, kuriame karta gyvena, tampa klaidingais stereotipais. Pavyzdžiui, Z karta dažnai vadinama interneto, kompiuterio karta. Nors taip generalizuoti nederėtų, mat šiomis dienomis kompiuterio kartos etiketė gali tikti ne tik jaunimui.
Todėl, M.Motiejūnės teigimu, kalbant apie bet kurią kartą svarbiau akcentuoti raidą ir kelti klausimą, ką mums apie žmogų gali pasakyti tam tikri amžiaus tarpsniai – šiuo atveju, vėlyvoji paauglystė?
„Šiame tarpsnyje visiems žmonėms būdinga jaustis tarsi prožektoriųšviesoje, kad esi stebimas ir tada stengiamasi atlikti dalykus gerai, rūpintissavo išvaizda. Ir čia ateina socialiniai tinklai, medijos, kurios leidžiapasireikšti ir gerąja, ir blogąja prasme. Iš to mes prognozuoti nieko negalime – tiesiog tai yra raidos etapas ir šiame etape tai yra būdinga. Būdingapervertinti savo gebėjimus. <...> Atsiranda rizikingo elgesio internete,rizikingų sprendimų, kas susiję su medijomis ir internetu“ – pasakoja specialistė.
Dvidešimtmetis Rėjus Martišius antrina psichologei M. Motiejūnei ir pabrėžia, jog negalima kiekvienam Z kartos jaunuoliui taikyti vienodą etiketę. Pasak studento, kiekvienas žmogus yra labai individualus, tad ir situacijos – išskirtinės. Vieno jaunuolio gyvenime socialinės medijos ir technologijos gali užimti labai daug vietos, kitas gali gyventi ir be socialinių tinklų. Taip pat yra ir su specialistės išskirtais Z kartos bruožais.
„Kiek teko bendrauti ir kiek tenka bendrauti su savo bendraamžiais, tai susidaro įspūdis, kad kiekvienas yra „savo srities specialistas“. Ir būtent ten jis galbūt ir gali savo ribas ar jėgas pervertinti. Bet tai slidus dalykas – diskutuoti apie visus žmones [vienodai], nes tai yra labai individualu“ – atviravo jaunuolis.
Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
