Svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine sveikata
Gyvybės draudimo paslaugas teikiančios bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Šiaulių ir Klaipėdos regionų vadovė Jolanta Banytė-Gaučienė įvardija, jog pastaruoju metu stebimas išaugęs klientų poreikis telemedicinos paslaugoms, įvairiems papildomiems draudimams, apsaugantiems nuo traumų bei kitų nelaimių.
Ji priduria, kad pradėjus teikti telemedicinos paslaugą klientams, kuomet galima konsultuotis su gydytoju nuotoliniu būdu, išryškėjo kaip dažnai klientai turi nuogąstavimų dėl tam tikrų negalavimų, kurie neretai yra nuovargio, streso ir įtempto gyvenimo ritmo padariniai. Tai rodo, jog žmonės susiduria su emociniais iššūkiais dėl aplinkos ir asmeninių priežasčių.
„Natūralu, kad kai kurie aplinkos ar asmeniniai veiksniai sutrikdo emocinę pusiausvyrą ir pradeda kankinti nerimas, įvairios baimės, o to pasekmė dažnai būna prastėjanti sveikata. Nuolat skatiname tiek kolegas, tiek klientus rūpinantis savo fizine būkle, nepamiršti ir psichinės sveikatos, mat šie du aspektai – itin glaudžiai susiję“, – sako J. Banytė-Gaučienė.
Anot jos, ieškant būdų išlikti sveikiems, stipriems ir saugiems fiziškai, vertėtų ne tik konsultuotis su gydytojais, išsakyti jiems neraminančius klausimus, bet ir paieškoti būdų kaip išlaikyti psichologinę pusiausvyrą, kuri, be abejonės, yra viena svarbiausių kokybiško gyvenimo aspektų.
Kas yra meditacija ir kaip ji veikia?
Jogos mokytoja D. Stančaitytė pasakoja, jog meditacija – vienas iš būdų pasiekti vidinę ramybę, susikoncentruoti, nuraminti mintis. Pagrindinis meditacijos tikslas – sukurti harmoniją tarp kūno ir proto. Visgi, daug kas klaidingai galvoja, kad šie procesai yra ilgi, varginantys ir ne kiekvienas gali tai atlikti.
Anot D. Stančaitytės, medituoti gali beveik visi norintys. Meditacija padeda labiau pažinti savo mintis, emocijas, norus, poreikius, prisirišimus, reakcijas. Visa tai atveria galimybes į sąmoningus pasirinkimus, dėmesio sutelkimą ten, kur norima, o ne į pašalinius veiksnius. Ji taip pat pabrėžia, jog tam, kad žmogus pradėtų medituoti, labai svarbu, kad tai vyktų laisva valia.
„Meditacija padeda sąmoningai kontroliuoti protą, pakeisti, nuraminti emocijas, suprasti savo tikruosius norus. Taip pat, praktikuojant meditaciją, mokomasi atsakomybės, pagarbos, dėkingumo, ugdomos aukštos vertybės, charakterio savybės – tai daro žmogų emociškai stipresnį ir valingesnį. Visa tai atsigręžia ir į fizinę sveikatą bei gyvenimo kokybę“, – pažymi jogos mokytoja.
Ji taip pat paaiškina, jog kiekvienas žmogus meditacijos naudą pajaučia skirtingai: vieni jau po pirmosios praktikos jaučiasi ramūs ir atsipalaidavę, kitiems atsipalaiduoti prireikia daugiau laiko. Viskas priklauso nuo žmogaus nuoširdumo, pastangų bei ketinimų.
Pagrindiniai meditacijos elementai
„Vienas iš pagrindinių elementų meditacijai atlikti yra vieta – erdvė turi būti švari, gerai vėdinama, tvarkinga, tyli. Jei medituojama gamtoje – dar geriau, nes taip dar labiau atsipalaiduojama. Svarbu ir meditacijos laikas – palankiausias metas tam atlikti yra rytas ir vakaras. Taip pat, siekiant, kad meditacija iš tiesų padėtų nusiraminti, reikia ugdyti įpročius – medituoti kiekvieną dieną, tuo pačiu metu“, – pažymi specialistė.
Ji pasakoja, kad medituojant – labai svarbu patogi kūno padėtis ir tiesi nugara. Vieni gali tai daryti sėdint ant žemės sukryžiuotomis kojomis, kiti – sėdėdami ant kėdės, dar kiti – gulint. Rankų delnai gali būti padėti ant kelių arba sudėti delnas į delną, priklausomai nuo patogumo. Dar vienas aspektas, į ką būtina atkreipti dėmesį – tai kvėpavimas. Kada kvėpuojama dėmesingai, greičiau nusiraminama, nurimsta proto veikla. Kvėpavimas padeda pajausti kūną, suprasti, kad esame „čia ir dabar“.
„Meditacijos metu labai svarbi ir proto būsena – nesusikoncentruoti ties negatyviomis mintimis, įsileisti tokias būsenas kaip dėkingumas, džiaugsmas. Paskutinis meditacijos proceso elementas – koncentracijos objektas – tai gali būti forma, į kurią norima nukreipti dėmesį, šviesi vidinė būsena, ties kuria susikoncentruojama, ar kitas fizinis objektas“, – priduria D. Stančaitytė.
Žvelgiant į procesus, kurie padėtų sustiprinti emocinę asmenybės pusę, atsipalaiduoti ir suteiktų ramybės jausmą, jogos mokytoja D. Stančaitytė rekomenduoja išbandyti keletą meditacijos būdų, kurie trunka neilgai ir yra patogūs. Be to, juos galima atlikti tiek per pertraukėlę darbe, tiek namuose.
Trumpi meditacijos pratimai kiekvienam
Koncentracijai ir padėkai
Meditacijos trukmė: nuo 5 min. iki 10–15 min. ir ilgiau.
Ramioje, tylioje ir švarioje vietoje atsisėskite sukryžiuotomis kojomis, išlaikykite nugarą tiesią. Mintyse padėkokite už tai, kad dabar galite pabūti tyliai su savimi – galima dėkoti Dievui, gamtai, tėvams, mantrai, mokytojui ar bet kam, kam kyla noras išreikšti dėkingumą bei pagarbą.
Sutelkite dėmesį į kvėpavimą, per nosies šnerves pajauskite įkvepiamą gaivų, vėsų orą ir tai, kaip jis paskęsta kūno gilumoje. Iškvėpiant pajauskite kaip oras išteka iš kūno per nosį jau kitoks – šiltas ir švelnus.
Per kiekvieną įkvėpimą yra jaučiama kartu su oru įkvepiama tarsi gydanti meilės šviesa, o iškvėpimo metu, jaučiama kaip pamaitinama kiekviena kūno ląstelė, pamažu atsipalaiduojama.
Visa tai reikėtų tęsti tiek laiko, kiek yra galite ar norite. Jei įprastos mintys nejučia ateina į galvą, reikėtų leisti joms būti, tačiau palengva nukreipti dėmesį į kvėpavimą, meilę, šviesą ir kiekvieną kartą tai pakartoti. Kurį laiką pasitreniravus, kada visi šie veiksmai taps įprasti, išmoksite susikoncentruoti ir po kurio laiko tarsi įkrisite į meditacijos būseną.
Trumpa šavasana
Meditacijos trukmė: 20 min.
Jei esate labai pavargę ir jaučiate, jog neturite jėgų, galite atlikti šavasaną.
Atsigulkite ant nugaros. Kojos – plačiau nei pečių plotyje, rankos – toliau nuo kūno korpuso ir atsuktos delnais į viršų. Dėmesys laikomas kvėpavime: įkvepiant jaučiamas pilvas, krūtinė, raktikauliai, iškvepiant vėlgi stengiamasi susikoncentruoti ties šiomis kūno vietomis. Iškvepiant orą, reikėtų pabandyti kuo labiau atpalaiduoti kūną.
Šis pratimas padės nusiraminti, susigrąžinti jėgas ir atsipalaiduoti.
