Tiesiog rinktis būdą išsiskirti. Skyrybos yra orientuotos į tikslą. Taigi žmogaus psichologiją tyrinėjantys mokslininkai mano, kad žmonių elgesys yra tarsi strategijos pasirinkimas, kaip nutraukti santykius.
Išsiskyrimo strategijos yra skirtingos ir priklauso nuo to, ar pora greitai nutraukia ryšius, ar kalbasi emocingai, ar dėl išsiskyrimo kaltina save.
Skirtis panorusiam partneriui prasminga pasirinkti tokią strategiją, kad skyrybos būtų kuo mažiau skausmingos. Savanaudiška? Galbūt. Tačiau siekiant nutraukti tarpusavio priklausomybę būtina pačiam pasirinkti, kaip elgtis, o ne leisti diktuoti partneriui. Tai gali būti esminis žingsnis.
Iš tiesų per daug galvodami apie partnerį ir išsiskyrimo pasekmes jam žmonės gali tarsi įstrigti „neveikiančiuose santykiuose“. Pasak mokslininkų, kai kurie skyrybų iniciatoriai mano, kad partneris yra labai priklausomas nuo šių santykių, todėl pats iniciatorius gali užkirsti kelią santykių nutraukimui iš gailesčio savo partneriui. Tad kartu jie išlieka tik tam, kad neįskaudintų savo partnerio.
Vis dėlto ar norėtumėte palaikyti santykius su žmogumi, kuris jų nenori pats? Išsiskirti gali būti sunku, tačiau likti kartu nebūtinai yra geriausia išeitis ir jums, ir jūsų partneriui. Tad kyla klausimas, kokia strategija geriausia ne tik panorusiam skirtis, bet ir jo partneriui?
Ar šie septyni metodai apima visas išsiskyrimo strategijas? Tikriausiai ne, bet jie rodo kai kurias tendencijas.
Dingimas.
Tai vienas grėsmingiausių išsiskyrimo būdų, pažeidžiantis psichologinius poreikius ir sukeliantis stiprų atskirties jausmą.
Šiai strategijai apibūdinti anglų kalboje yra net atskira sąvoka – „ghosting“, kilusi nuo žodžio „ghost“ (liet. „vaiduoklis“).
Šio išsiskyrimo iniciatoriai gali nutraukti santykius dingdami be jokio įspėjimo. Visi kontaktai nutrūksta, o buvęs partneris lieka taip ir nesuvokęs santykių pabaigos, apimtas nežinomybės, svarstantis, kas atsitiko, kas buvo blogai ir kodėl kitas žmogus dingo nieko neįspėjęs.
Taip dažniau pasitaiko mažiau įsipareigojusiems, palaikantiems trumpalaikius santykius. Šis išsiskyrimo būdas dažnai pasirenkamas dėl patogumo, pavyzdžiui, dėl galimybės išvengti išsiskyrimo pokalbio, kai potraukis išblėsta arba kai dingsta noras intymiai bendrauti. Tada staigiai visiškai nutraukti ryšius atrodo geriausias pasirinkimas.
Nutolimas.
Šiai strategijai apibūdinti anglų kalboje irgi yra atskira sąvoka – „orbiting“, kilusi nuo žodžio „orbit“ (liet. „orbita“ – nematoma kreivė, kuria juda kosminis kūnas).
Nutolstantieji palieka savo partnerius, tačiau nenutraukia su jais virtualių ryšių. Pavyzdžiui, jie gali reaguoti į jūsų įrašus socialinėje erdvėje, dalytis istorijomis ar kitais būdais parodyti, kad jie atkreipia dėmesį. Toks staigus atsitraukimas išlaikant tam tikrą ryšį gali sutrikdyti ir nuliūdinti kitą pusę. Tačiau kad ir kaip būtų keista, skraidymas orbitoje suteikia šiek tiek daugiau vilčių negu visiškas dingimas iš orbitos. Toks metodas kurį laiką gali apsaugoti skirtis nenorėjusio partnerio jausmus.
Išsiskyrimas žinute.
Tokiu būdu išsiskiriant vietos užuojautai nelieka. Ši prieš jus panaudota strategija nesukelia netikrumo būsenos ir nepalieka klausimų – santykiai iš tiesų baigti.
Mažai tikėtina, kad liksite draugai su buvusiu partneriu. Dingimas, nutolimas ir santykių nutraukimas parašant tik žinutę atspindi tai, ką psichologai vadina pasitraukimo arba vengimo taktika. Tokia išsiskyrimo strategija, kai vengiama partnerio, gali sukelti didelį jo pyktį ir kančią.
Manipuliavimas partneriu arba skyrybų provokavimas.
Užuot pačiam pareiškus norą skirtis, kodėl gi neprivertus partnerio norėti su jumis išsiskirti? Žmonės, kurie imasi tokių manipuliacijų, gali pradėti kovą su savo partneriu arba būti tyčia reiklūs, erzinti ar turėti kitų blogų ketinimų.
Jie gali apgaudinėti jus su kitais žmonėmis, elgtis nepagarbiai, būti neištikimi, žinodami, kad gali būti sugauti. Tokio požiūrio šalininkai gali pasiūlyti laikiną pertrauką iš tikrųjų žinodami, kad skiriasi visam laikui, arba paprašyti draugų pagalbos išsiskirti. Manipuliavimo taktika psichologų nelaikoma gailestinga išsiskyrimo forma.
Pozityvusis išsiskyrimas, arba kaltės sau suvertimas.
Tokių skyrybų iniciatoriai gali apmąstyti teigiamus santykių ir partnerio aspektus ir kaltinti save dėl išsiskyrimo. Tokiu būdu jums tarsi parodoma užuojauta, tačiau tai gali pasirodyti nenuoširdu.
Norintis skirtis gali aktyviai stengtis būti jautrus ir neįskaudinti partnerio, tačiau partneris gali pagalvoti: „Jei aš toks puikus, kodėl tu su manimi skiriesi?“ Šis metodas labiau paplitęs tarp nepastovių ar nerimo kamuojamų žmonių ir yra susijęs su galimu noru vėl kada nors sugrįžti.
Tiesiai šviesiai.
Atviri pokalbiai gali būti sunkūs, tačiau jie duoda teigiamų rezultatų. Atviri pokalbiai laikomi ta strategija, kuria demonstruojamas gailestingumas. Pasirinkimas atvirai kalbėti yra sąžiningumo bruožas ir, psichologų nuomone, laikomas geriausia išsiskyrimo strategija.
Mažai tikėtina, kad tokiu būdu išsiskyrę žmonės vėl kada nors nuspręs kartu gyventi, bet taip pat mažai tikėtina, jog skyrybų nenorėjęs partneris supyks ant savo buvusiojo dėl tokio požiūrio.
Bendru sutarimu vienu metu.
Kai partneriai supranta, kad jie vienu metu lygiai taip pat įsivaizduoja santykių tašką, kuriame yra, ir gali apie tai laisvai kalbėti, psichologinės išsiskyrimo pasekmės būna mažesnės nei kitais atvejais. Žmonės tokioje situacijoje patiria daugiau teigiamų emocijų ir tada mažiau gailisi dėl to, kaip santykiai baigėsi. Sielvartas po išsiskyrimo, nors ir tebėra didelis, paprastai būna mažesnis, kai abu žmonės nusprendžia išsiskirti.
Išsiskirti draugiškai ne visada yra geriausias sumanymas, tačiau nieko nėra blogiau už netikėtą dingimą. Skirtis panoręs žmogus pats pasirenka, kokiu būdu tai padaryti, nuspręsdamas, kas padės jam pasiekti geresnių rezultatų. Psichologai įsitikinę – tikroji santykių pabaiga retai būna staigus įvykis.
Parengė Darija Jankauskaitė
